Autorius: Rimantas GENTVILAS
Komentatorius / Laikraštis „Žemaitis“ El. paštas: rimantas.gentvilas@gmail.com
Taip galima taupyti
Grįžo bičiulis iš komandiruotės šiek tiek anksčiau laiko. Į paties bei žmonos išpuoselėtą sodybą parvažiavo taksi naktį. Kieme visiška tamsa, net signalizacijos lemputė nedega, rūsy esančioje katilinėje automatinis šildymas išjungtas, languose tamsa. Ir, o Dieve, pro miegamojo langą elektroninio laikrodžio švieselėje išryškėja, kad žmona vedybinėje lovoje miega su svetimu vyriškiu. Išgirdęs tai netekau žado ir […]
Daugiau
Būkime atsargūs
Mane visados žavi tie žmonės, kurie nori ir sugeba tą padaryti ir nuvilia tie, kurie reiškia kietakaktišką, vienpusišką požiūrį, dažnai slepiamą po fraze „mano nuomonė“. Deja, tokių taip pat daug. Šį kartą šios apraiškos labai buvo matomos vertinant paskutinį TSRS prezidentą, palaidotą praėjusią savaitę. Mūsų valdžios elitas suskubo pranešti: „M. Gorbačiovas niekados lietuvių nebus gerbiamas“. […]
Daugiau
Vasara jau nubarstė…
Bene pagrindinis pasibaigusios vasaros požymis kasmet yra rugsėjo pirmąją prasidedantys nauji mokslo metai. Dauguma juos pasitinka su naujais pažadais ir įsipareigojimais artimiesiems, o neretai ir sau: gerai mokysiuos, gerai elgsiuos, stengsiuos egzaminus išlaikyti ir panašiai. Kiekvienais metais tą pasižadame ir beveik kasmet nepajėgiame išpildyti. Ne mažiau pažadų šliūkštelėjo ir švietimo šulai: mokykitės matematikos, nes jungtines […]
Daugiau
Ar tikrai negulima?
Nepaisant tų gražių apsireiškimų, visgi pasaulyje gražių žodžių nėra gana. Dar vis stebimas priekabiavimo lyties atžvilgiu reiškinys. Dėl to užgimė ir santykinai jaunas moterų judėjimas „Me too“, dėl kurio daug žymių vyrų galvų buvo kertamos, o kai kurios ir nukirstos. Ir tai įsibėgėja. Kiekvienas reiškinys gimdo ir tam tikrus nuokrypius nuo tiesaus kelio. Pradėjo rastis […]
Daugiau
Galvojimas nėra kenksmingas
Pirmiausia, žinoma, „Perlo energija“, nors kai kas bando paaiškinti, jog tai pačių žmonių pasirinkimas. Girdi, reikėjo galvoti, kokį tiekėją pasirinkt Gal. Bet visi suprantame ir tai, jog tam tikros tarnybos nesugebėjo paprastai ir aiškiai viską išaiškinti. Juk tikrai retas iš klientų supranta, ką reiškia elektros rinkos liberalizavimas ir kam jis buvo reikalingas. Nei ta vyriausybė, […]
Daugiau
Vienybė težydi…
Štai vėl įsisiautėja kovidas. Štai vieni šaukia: sakėm, kad nereikėjo skiepytis, matom, kad nepadeda, o gal valdžia vėl nori mus suvaržyti. Kiti bando pasakyti, kad tai kita, kitokio poveikio atmaina, kad turėsim vėl saugotis, o gal net vėl skiepytis. Girdim vienas kitą? Kur tau: nenorim girdėti, nenorim matyti, kartais net atrodo, kad net norim sirgti. […]
Daugiau
Magnetinės audros ir atmintis
O juk mūsų klimatą veikia ir saulės vėjai, jos magnetinis laukas. Dar blogiau, kad tas poveikis daromas ir žmogui: jo sveikatai bei elgesiui. Gydytojai konstatuoja, jog gerokai padaugėjo žmonių, patekusių į ligonines dėl širdies, kraujagyslių ligų, kitų negalavimų. Kiekvieno mūsų patirtis sako, jog tas poveikis – ir mūsų pačių juntamas, ypač tų, kurie esame vyresnio […]
Daugiau
Triukšmas dėl niekų
Bene svarbiausias praėjusios savaitės įvykis buvo parlamentinių partijų susitarimas dėl šalies gynybos. Tai šiuo neramiu laiku vienas aktualiausių klausimų. Gražu, kad beveik visos parlamente esančios partijos pasirašė šį susitarimą. Nepasirašė tik Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors jos pirmininkas teigė, jog susitarimo tekstui pritaria. Man tai panašu į muzikos atlikėjų protestą ir atsisakymą dalyvauti Naisių festivalio […]
Daugiau
Kas kalčiausias?
Senas, išmintingas žydų anekdotas ryškiai nubrėžia kelią, kaip mažos smulkmenos atveda prie svarbių dalykų. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos egzamino rezultatai – 35 proc. abiturientų jo neišlaikė. Jei pridėsime ir tuos, kurie nematė reikalo laikyti, nes tikriausia būtų neišlaikę, gausim net 40. Skandalas. Mokytojai kalti, ministerija ir ministrė taip pat, vaikams ateitis sugadinta, Lietuva ant […]
Daugiau
Ar keičiamės?
Besibaigiančios Seimo sesijos paskutiniame posėdyje Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo vardas. Na ir prasidėjo: kaip Seimas tai gali padaryti, jei mes to nenorime, kaip tokiam žmogui tokį vardą skirti, jei jis kolūkius griovė, jei komjaunuoliu buvo, jei įtartinai šypsosi, jei aš, aš ir aš to nenorime… Keista, juk tokių atvejų ne tik pasaulyje, bet Lietuvoje […]
Daugiau
Jie pavargo, o mes?
Seimo opozicija pasitraukė į kitą salę, kur organizuoja pasišnekėjimus, nes kitaip jų pavadinti nėra kaip: ten jokie sprendimai negali būti priimti. Priežastis, girdi, tokia: pozicija su ja nesiskaito, nebalsuoja už jos pateikiamus projektus. Ačiū Dievui, kad nesako, jog pravardžiuojasi, rodo vidurinį pirštą ar dar ką nors. Labai man panašu į situacijas, pasitaikančias mokyklose. Kas būtų, […]
Daugiau
Pabaigos nebus
Tas įvykis, kuris galėjo sujaudinti visuomenę, nebuvo nei Tėvo diena, nei netikėtai karštas oras pajūryje ir prie ežerų. Tai buvo LGBT organizuotas paradas sostinėje. Ir nieko. Persirengė, pasipuošė žmonės, išsitraukė senus ir naujus plakatus bei pražygiavo prospektu. Skambėjo muzika, eisenoje dalyvavo ir kai kurie Seimo nariai, vietomis buvo girdimos kalbos apie žmonių teises ir, žinoma, […]
Daugiau
Viskas slypi detalėse
Karo fronte – nieko naujo. Rusai spaudžia, o ukrainiečiai ir toliau tiki būsima pergale. NATO ir kai kurios ES šalys raitosi nuo savo pažadų ir jų įvykdymo terminų vėlavimo. Kartais negali suprasti, ar tai dėl per sudėtingos teisinės bazės, ar nuo nenoro, ar net nuo tam tikros baimės. Tokioje situacijoje mūsų dėmesys persikelia į problemas, […]
Daugiau
Karas, sąjunga ir beždžionės
Daug kartų girdėjome įvairiausių naujienų apie Putino sveikatą. Paprastas žmogelis vien nuo šių kalbų jau būtų numiręs, bet šis, kaip koks burundukas už žandų užsikišęs kitų skausmą ir neviltį, lyg žąsinėlis vis toliau žengia į pelkę bei traukia ten visą pasaulį. Azovstalio gynėjai lyg ir pasidavė, o ukrainiečiams dabar spėlionių, kas su jais bus, daugiau […]
Daugiau
Ne tik švęskime
Mariupolyje parado nebuvo, nes rusams žygiuoti nebuvo kur: keliai griuvėsiais nukloti, o Maskvoje ypatingai švęsti taip pat nepavyko. V. Putinas atrodė pavargęs, gal net šiek tiek patinęs. Oras, girdi, blogas lėktuvams skristi, o laivai Raudonojoje aikštėje juk niekados neplaukdavo. Juo labiau kad dabar jie vis gilyn neria… Niekas neskelbė nei karo, nei visuotinės mobilizacijos. Karas […]
Daugiau
Vėl gegužio žiedai
Na, o mes – kaip visada. Gegužę pradėjome tarpusavio ginčais. Net ir tai, kad gegužės pirmąją šventėme Motinos dieną, neleido primiršti amžino ginčo: švęsti ar ne Tarptautinę darbo žmonių dieną? Nešvęsti galėtume, bet labai jau norisi laisvadienio. Tad pasiūlymas netruko ateiti: keiskime gegužės pirmąją į gegužės trečiąją, tada galėtume švęsti bendros Lenkijos ir Lietuvos Konstitucijos […]
Daugiau
Siauru spinduliu pašvietus
Baigėsi prezidento rinkimai Prancūzijoje. Rinkimus antrą kartą laimėjo Emanuelis Makronas. Mane stebino tai, kad rinkimų rezultatai buvo nuspėti jau pirmomis minutėmis po rinkiminių apylinkių uždarymo. Tai rodo, kaip tiksliai dirba apklausų organizatoriai, kurie apie pasirinkimus sužino iš balsuotojų, šiems palikus rinkimų vietas. Be to, tai atskleidžia, kad prancūzai negudrauja, drąsiai sako, už kurį kandidatą atidavė […]
Daugiau
Kaip pažiūrėsim
Šiais metais ši šventė buvo didi ne vien religine, bet ir bendražmogiška prasme: net dvejus metus iš eilės dėl pandemijos suvaržymų negalėjome jos švęsti kartu su pačiais artimiausiais žmonėmis: tėvais, vaikais, kitais šeimos nariais. Užtat šiemet tikintieji netilpo bažnyčioje, o po šeimyninių pietų pasivaikščioti atnaujinta Plungės jūros pakrante išėję žmonės suprato, kad vaikai ar anūkai […]
Daugiau
Švęskime gyvenimą
Prasidėjus ir tebesitęsiant karui Ukrainoje, noriu paliesti „slidžią“ temą: kaip bažnyčia reaguoja į karą, į agresiją ir agresorius. Niekam nėra paslaptis, jog bažnyčia, jos atskiri atstovai niekados nevengė atsiliepti į pasaulyje vykstančius įvykius, iškylančias problemas. Paskutinis pavyzdys buvo bažnyčios tarnų pozicijos aktyvus reiškimas COVID-19 ligos įsisiūbavimo metu. Buvo kalbama ir apie karantiną, ir apie skiepijimąsi, […]
Daugiau
Kanclerio išmintis
Vieni renka pagalbą ukrainiečiams daiktais, perveda pinigines lėšas, gebantys organizuoja įvairius labdaros renginius-koncertus, atsisakydami honorarų. Drąsiausieji važiuoja į Ukrainą ar į pasienio zoną, kad nuvežtų daiktų ir parvežtų pabėgėlius, kiti gi suteikia pastogę pabėgėliams. Viskas jaudinančiai gražu. Kai kas tyliai seka įvykius ir smerkia karą bei užkariautojus. Tai irgi gerai: net ir jų tyli parama […]
Daugiau
Seni draugai, naujos idėjos
Kaip nekeista, bet grupės draugai renkamės kasmet. Susitikimuose kalbam ne tik apie šeimas, vaikus, anūkus, bet dalinamės ir idėjomis, kurios mūsų vis dar neapleidžia. Prieš porą metų draugo suformuluota idėja ir jo įdirbis neseniai leido laikraščiui „Žemaitis“ ir Gedimino technikos universitetui bei jo Matematinio modeliavimo katedrai pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurios esmę žemiau ir išdėstysiu. Dauguma […]
Daugiau
Pavasariniai pasivaikščiojimai
Kita dalis Lietuvos žmonių mano, kad niekados nėra vėlu kalbėti apie žmonių teises, nes jomis turim galėti naudotis jau šiandien. Jie taip pat mano, kad vidiniai nesutarimai, ginčai yra galimi ir net neišvengiami – tai skatina demokratijos vystymąsi šalyje. Aš pats asmeniškai turiu tvirtą poziciją dėl šio įstatymo. Visgi šiandien norėčiau skaitytojams pateikti keletą gyvenimiškų […]
Daugiau
Pasveikinkim vieni kitus
Pats nepretenzingiausias pasveikinimas – valstybinės vėliavos iškėlimas šventinę dieną. Ir valdžios žmonės, šalies svarbiausi asmenys, savivaldybių vadovai, įstaigų administracijos, įvairiausiais būdais – šventiniais susirinkimais, mitingais, sveikinimais spaudos puslapiuose – tų švenčių progomis talpiais žodžiais stengiasi pasveikinti bendrapiliečius. Kadangi „užkibau“ ant vieno skaitytojo įdomaus pastebėjimo, pabandžiau pasekti, kaip mūsų savivaldos atstovai sveikina rajono gyventojus. Apžvalgai pasirinkau […]
Daugiau
Klausimėliai
Šiandien ir aš pateiksiu klausimėlių. Atsakymų į juos man nereikia. Gerai būtų, kad kiekvienas jūsų į juos atsakytumėte sau. Aš tą jau padariau. Palengvėjo. Turėtų palengvėti ir jums. Tiesa, gal dauguma į juos sau jau yra atsakę. Tema, žinoma, šiandienos aktualija – karas Ukrainoje. Ar pastebėjote, kaip prieš kiek laiko socialiniuose tinkluose padaugėjo „nekaltos“ informacijos: […]
Daugiau
Demokratijos grimasos
Kita mūsų šalies gyventojų dalis nedrąsiai, bet vis garsiau kalba apie tai, kad laikas būtų valdžios atstovams, teismams, partijoms, visuomenės autoritetams griežčiau pasisakyti ir užkardinti tokiuose susirinkimuose vykstančius teisės ir teisėtvarkos pažeidimus, atkurti rimtį, kuri taip reikalinga pasaulinės pandemijos ir politinės situacijos akivaizdoje. Kaip visados tokiose situacijose sunku nustatyti, kas teisus, kas trokšta diktatūros, o […]
Daugiau
Keista savaitė laša
Aišku, kad lietuviai olimpiadoje kalnų nenuvertė, nuo kalnų sparčiai nenusileido, ant ledo ypatingo grakštumo nedemonstravo, šūviai taip pat buvo tik vidutiniškai taiklūs. Tad ir šios savaitės rezultatai stebuklų neatneš. Liks džiaugtis bent tuo, kad Pekine turėjom rekordiškai gausią sportininkų delegaciją. Be sportinių pasiekimų olimpiada dovanojo naują dopingo skandalą. Į jį pakliuvo talentingiausia Rusijos ledo čiuožėja. […]
Daugiau
Alio, alio, Baločka Jonas klauso
Visi, kas domisi savo vaikais arba dirba su svetimais mokykloje, aiškiai gali suformuluoti, kokį neigiamą poveikį vaikams daro šis mokslo stebuklas: laikysenos ir regos pokyčiai, gyvo bendravimo su bendraamžiais sumažėjimas, laisvalaikio nebuvimas ir tam tikras neigiamas poveikis iš šių šviečiančių langelių. Dabar mokytojai nemažą laiko dalį yra priversti skirti suvaldyti rašinėjančius žinutes, naršančius socialiniuose tinkluose, […]
Daugiau
O, sporte, tu – taika
Teisybės dėlei turiu priminti, kad mėginama į šį olimpinį judėjimą „įsikišti“ kitais būdais: boikotuojant žaidynes. Štai vykstant 1980 metų vasaros olimpiadai Maskvoje, joje nedalyvavo daugybės Vakarų valstybių sportinės komandos. Dėl to ši olimpiada sportine prasme daug prarado, nors Lietuvos sportininkai joje ir laimėjo nemažai medalių. Tarybų Sąjunga neliko skolinga: 1984 metais Los Andželo vasaros olimpinėse […]
Daugiau
Mokykis, vaike
Man mokykloje neatrodė, kad kuri nors disciplina nereikalinga, na, nebent piešimas, kur po piešiniu turėdavau parašyti, ką čia vaizduoju. Vėliau visuomenės mokslų pamokose ėmėme painiotis komunistų partijos suvažiavimų skaičiuose, sprendimuose. Mokantis universitete, įdomios buvo dialektinio materializmo, religijotyros paskaitos. Gal tokiomis jas padaryti sugebėjo dėstytojai. Į pirmą planą pažintinėje veikloje ir pasaulėžiūros formavime iškilo galimybė bendrauti […]
Daugiau
Medžiai ir kurmiai
Žalos pridaryta daug. Visi takai nubarstyti smulkiomis ir stambesnėmis šakelėmis, kurios tarsi sužeisti medžio vaisiai krito nelygioje kovoje. Baisiau, kai kelyje mačiau didžiulius jaunus ir jau senesnius medžius, kurie linko ir lūžo kovodami su ypač galingu ir jokių taisyklių nesilaikiusiu priešu – uraganu. Vieni jų paguldyti, išrovus su šaknimis, kitų kamienai tarsi degtukai perlaužti pusiau. […]
Daugiau
Išsisupus plačiai…
Žvilgsnis nukrypsta kažkur tolyn horizonto link. Ten jūra pilka ir visiškai rami, rodos, jokios bangelės. Tada supranti, kad jūros, kaip ir bet kurios kitos stichijos, galia tampa matoma, kai ji susiduria su kokia nors kliūtimi. Vienišas laivas neišvengs baisaus supimo, o laivelis gali ir pradingti jūros nasruose. Žmonės, esantys krante, jūros šėlsmą jaučia stebėdami bangų […]
Daugiau