Skip to main content

www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2026-08-08
Facebook

Kultūra

0024dsc17341654585821

Rašytojai Žemaitei – 177

Pir­mie­siems įta­ria­mie­siems užseg­tos apy­ko­jės Tą dieną Bu­kantės dva­re­lis at­gi­jo. Ati­da­ry­ta tau­to­dai­li­nin­ko, med­žio drožė­jo, skulp­to­riaus, mu­zi­kos inst­ru­mentų meist­ro Jo­no Bu­gai­liš­kio darbų pa­ro­da. Pa­ro­dy­tas Kre­tin­gos kultū­ros cent­ro Egi­di­jaus Rad­žio teat­ro spek­tak­lis, su­kur­tas pa­gal Juo­zo-Tu­mo Vaiž­gan­to pjesę „Žemės ar mo­ters“ (re­ži­sie­rius – Ne­ri­jus Ged­mi­nas). Ren­gi­nio me­tu Bu­kantės dva­re veikė ama­ti­ninkų kie­me­lis, į kurį už­sukę lan­ky­to­jai galė­jo pri­si­lies­ti prie XIX […]

Daugiau
dsc2679a

2023-uosius paskelbė Žirgo metais

At­min­tinų Žir­go metų minė­ji­mo pa­skel­bimą šie­met ini­ci­ja­vo Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja dr. Jo­lan­ta Skur­daus­kienė ir Min­dau­gas Kar­če­mars­kas – Ark­lio mu­zie­jus va­do­vas, et­no­mu­zi­ko­lo­gas ir ark­li­nin­kystės en­tu­zias­tas. Is­to­rinį pa­grin­dimą pa­rašė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to do­cen­tas dr. To­mas Pet­rei­kis. Ini­cia­tyvą ak­ty­viai pa­laikė ir šios idė­jos rea­li­za­vi­mu rūpi­no­si Že­mai­ti­jos et­ninės kultū­ros glo­bos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vir­gi­ni­jus Jo­cys. Idėją pa­laikė […]

Daugiau
dsc3686

Ray Bartkus: „Pamačius Plungę gimė ambicija“

Stiklo lašai virsta papuošalais – Mums su­si­ti­kus pri­si­statė­te Rim­vy­du, nors pa­sau­ly­je esa­te ži­no­mas kaip Ray Bart­kus. – Taip, Lie­tu­vo­je daž­niau esu Rim­vy­das (šyp­so­si – aut.). – Nuo 1991 m. gy­ve­na­te JAV, tačiau ne­pa­mir­šo­te nei Lie­tu­vos, nei to, kad tu­ri­te ir že­mai­tiškų šaknų. – Ma­no se­ne­lis gy­ve­no Razmų kai­me, prie Švėkšnos. Vai­kas būda­mas ten leis­da­vau va­sa­ras. […]

Daugiau
plungessvente113as

Miesto šventė žada pateikti staigmenų

Sėkmingi jaunųjų šiauliečių regbininkų startai Kvies pa­nak­tinė­ti Šventė pra­si­dės bir­že­lio 17 d., penk­ta­dienį, 15 va­landą iš­kil­min­gu Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos po­sėdžiu My­ko­lo Ogins­kio rūmuo­se. „Že­mai­tis“ jau rašė, kad šįkart po­sėdy­je ne­bus tra­di­cinės garbės pi­lie­čio re­ga­lijų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­jos, ta­čiau vyks kitų mūsų kraš­tui nu­si­pel­niu­sių žmo­nių pa­ger­bi­mas. Kaip per spau­dos kon­fe­ren­ciją at­skleidė me­ras A. Kli­šo­nis, vie­nas tų žmo­nių […]

Daugiau
cn-202204

Į Lietuvą atvyksta legendinis Chrisas Normanas: žiūrovams atsiduodantis iki paskutinio prakaito lašo

Scenoje nuo trejų metų  Vartant Chriso gyvenimo knygos įvykius rasime ir daugiau įdomių detalių. Chrisas Normanas (tikras vardas Christopher Ward Norman) gimė Jungtinės Karalystės Jorkšyro grafystėje, profesionalių pramoginio teatro artistų šeimoje. Vieno teatro finalinio šou metu dalyvavo ir pats Chrisas, kuriam tuomet tebuvo… treji. Būsimoji žvaigždė, kurio didžiausią įtaką muzikiniam skoniui turėjo Elvisas Presley, “The […]

Daugiau
gaspadines

Tradicinė pilietiškumo diena Alsėdžiuose netradiciškai

Rin­ki­mų py­ra­gas – su „vyš­nai­tė­mis“ Skambė­jo lie­tu­vių liau­dies ir pa­trio­tinės dai­nos Šven­tinė die­na Alsėd­žiuo­se pra­si­dėjo gim­na­zi­jo­je su­reng­tu res­pub­li­ki­niu pi­lie­ti­nių dainų kon­kur­su „Su­dai­nuo­ki­me Lie­tu­vai“, su­kvie­tu­siu būrį dai­ni­ninkų. Par­ti­zanų pa­ger­bi­mo, ka­riuo­menės ir vi­suo­menės vie­nybės die­nai skir­tas dainų kon­kur­sas, kaip sakė jį vedęs Alsėd­žių bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas Žydrū­nas Pu­raus­kis ir jam tal­ki­nu­si Vai­da Sil­kaus­kenė, yra vie­nas iš ren­gi­nių, ku­riais Alsėd­žiai […]

Daugiau
publika

Vėl kvietė festivalis „Dainuojančios bitės“

R. Bekinčio išpažintis aukų artimiesiems sukėlė skausmą Pa­sid­žiaug­ta, jog Žli­bi­nuo­se gi­mu­sios „Dai­nuo­jan­čios bitės“, ap­ke­lia­vu­sios ne vieną gy­ven­vietę ir il­giau už­si­bu­vu­sios Nar­vai­šiuo­se, prie­š ke­letą metų grįžo į sa­vo gimtąjį  „avilį“ – Žli­bi­nus, kur to­liau „dūzgia“, skleis­da­mos ži­nią, jog ir kai­muo­se kultū­ra ga­li gy­vuo­ti, jog ne tik mies­tuo­se dir­ba kūry­bin­gi žmonės, su­ge­ban­tys su­vie­ny­ti bend­ra­min­čius dai­nai, mu­zi­kai, šo­kiui. […]

Daugiau
g2204-00015

Minint Kultūros dieną – jautrus ukrainiečių koncertas

Po penkerių metų baigėsi „Penktasis kėlinys“ Uk­rai­nos pre­zi­den­to Vo­lo­di­my­ro Ze­lenk­sio glo­bo­ja­mas or­kest­ras yra ša­lies pro­fe­sio­na­lio­sios kla­si­kinės mu­zi­kos pa­si­did­žia­vi­mas. Ko­lek­ty­vas, vie­ni­jan­tis gar­sius Uk­rai­nos mu­zi­kan­tus, yra ap­ke­liavęs ne vieną pa­sau­lio vals­tybę. Gast­rolė­se or­kest­ran­tai bu­vo ir ta­da, kai į jų šalį įsi­veržė rusų kariai, ėmę be gai­les­čio griau­ti iš­ti­sus mies­tus, žu­dy­ti žmo­nes. Tuo me­tu ko­lek­ty­vas viešė­jo Ita­li­jo­je. Nors […]

Daugiau
cn-202202

Legendinis Chrisas Normanas koncertą Lietuvoje surengs netikėtoje vietoje

„Chriso Normano koncertinis grafikas labai įtemptas. Džiaugiamės, mums pavyko išsiderėti, kad iki liepos 2 dienos kelių šimtų kilometrų spinduliu aplink Biržus, Chrisas Normanas nesurengs nĖ vieno koncerto, o vasaros viduryje, esame įsitikinę, Lietuvoje neabejotinai bus palanki ir epidemiologinė situacija. Tad Biržų rajone mūsų lauks ryški žvaigždė!“ – sako renginio organizatoriaus, UAB „Biržiečių žodis“ direktorius Kęstutis […]

Daugiau
21801-14960

Kulių ir Žemaičių Kalvarijos muziejams – permainų metas

Ku­liš­kių ini­cia­ty­va Apie tai, kad tiek Ku­lių kraš­to, tiek Že­mai­čių Kal­va­ri­jos Vy­tau­to Ma­čer­nio mu­zie­jams rei­ka­lin­gos per­mai­nos, pir­miau­sia – jų veik­los įre­gist­ra­vi­mas, pra­dėta kalbė­ti dar 2020-ųjų ru­denį. Pir­mie­ji dėmesį į šią pro­blemą at­kreipė ku­liš­kiai. Ku­lių kraš­to bend­ruo­menė „Alan­tas“ kreipė­si į Sa­vi­val­dybę, pra­šy­da­ma priim­ti mies­te­lio mu­ziejų po Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus spar­nu. Ta­da aiš­kin­ta, kad jau pen­kis de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­tis […]

Daugiau
g2203-00058

Plun­giš­kiai ti­ki­si kitą­met laisvę švęsti drau­ge su uk­rai­nie­čiais

Tėviškės trauka Dėme­sys Uk­rai­nai Kas­met Ko­vo 11-ajai skir­ta­me fes­ti­va­ly­je pa­si­ro­dy­da­vo ir uk­rai­nie­čių šokė­jai, ta­čiau šie­met jų ne­su­lauk­ta. Pa­lai­kant su ag­re­sy­viu prie­šu ko­vo­jan­čią Uk­rainą, su­gie­do­tas šios ša­lies him­nas. Prieš jį, ži­no­ma, nu­skambė­jo ir mūsų „Tau­tiš­ka giesmė“. Juos at­li­ko jau­no­ji šaulė Ive­ta Sil­kaus­kaitė. „Vie­ni­jamės sa­vo laisvė­je ir pa­lai­ko­me ko­vo­jan­čią Uk­rainą. Min­ti­mis ir šir­di­mis esa­me kar­tu su vil­ti­mi, […]

Daugiau
273710537

Trispalvėmis nušvito ir Plateliai

­Stalo te­ni­si­nin­kai ap­gy­nė ti­tu­lus Po Mi­šių vi­sus pa­svei­ki­no ir Pla­te­lių se­niū­nas Ro­ber­tas Šim­kus, ku­ris pri­minė, kad va­sa­rio 24 dieną su­kaks 230 metų, kai Pla­te­liams bu­vo su­teik­tos Mag­de­bur­go teisės. Se­niū­nas pa­kvietė ak­ty­viai da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se, ku­rie bus skir­ti tai pro­gai. O grįžus prie Va­sa­rio 16-osios šven­tinės nuo­tai­kos tos die­nos ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius Ai­va­ras Al­mi­nas pa­kvietė vi­sus kar­tu pa­ėjėti […]

Daugiau
r2202-00011

„Čia mano Lietuva, aš čia gyvensiu!“

„Miesto istoriją rašome patys“ Šo­ko, dai­na­vo, da­li­jo­si min­ti­mis Šis ren­gi­nys bu­vo skir­tas ne tik Vals­tybės at­kūri­mo die­nai, bet ir Plungės mies­to Mag­de­bur­go tei­sių su­tei­ki­mo su­kak­čiai pa­minė­ti. Sce­no­je skambė­jo svei­ki­ni­mai abiejų su­kak­čių pro­ga, min­tis apie Lie­tuvą drąsiai iš­sakė pa­tys ma­žiau­sie­ji plun­giš­kiai, ant sce­nos su­ko­si šokėjų po­ros, skambė­jo pa­trio­tinės dai­nos. Sa­vo pa­si­ro­dy­mais su­si­rin­ku­siuo­sius džiu­gi­no Plungės kultū­ros cent­ro me­no […]

Daugiau
g2108-0016

Minint miesto gimtadienį – laiškas ateities kartoms

Vis­kas pri­klau­so nuo fi­nansų Kaip minė­jo Kultū­ros ir viešųjų ry­šių sky­riaus vyr. spe­cia­listė Ing­ri­da Uz­ne­vi­čiūtė, su­pla­nuotų ren­gi­nių spekt­ras – iš­ties pla­tus, ta­čiau ar vi­siems bus lem­ta įvyk­ti, pri­klau­so nuo fi­nansų. Pa­sak spe­cia­listės, ju­bi­lie­jinė pro­gra­ma, prie ku­rios dir­bo spe­cia­liai tam su­da­ry­ta dar­bo grupė, va­do­vau­ja­ma Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Man­to Čes­naus­ko, pa­reng­ta ne­ži­nant fi­nan­si­nių ga­li­my­bių. Esą po to, kai […]

Daugiau
g2201-0050

Pasirašyta Plungei svarbi kultūrinio bendradarbiavimo sutartis

Suimtieji reketavo antstolį Plungė garsė­ja gi­lio­mis kultū­ros tra­di­ci­jo­mis Kaip sakė iš­kil­mių vedė­jas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis, Plungė – ži­no­mas Že­mai­ti­jos ir vi­sos Lie­tu­vos mies­tas, tu­rin­tis gi­lias kultū­ros tra­di­ci­jas, prie ku­rių kūri­mo bei puo­selė­ji­mo pri­si­dėjo ku­ni­gaikš­čiai Ogins­kiai. Kalbė­da­mas apie Plungė­je, konk­re­čiai rūmuo­se, vyks­tan­čius ren­gi­nius, va­ka­ro vedė­jas išs­kyrė M. Ogins­kio fes­ti­valį, jau ke­lio­li­ka metų Plungėn su­bu­riantį ge­riau­sius ša­lies ir […]

Daugiau
soliste

Sausio 13-osios fone – Plungės miesto gimtadienis

Joniškį neramina neišaiškinti apiplėšimai Laisvės lieps­nos ne­ge­so dvi die­nas Po šalį su­krėtu­sių 1991 m. įvy­kių, kuo­met Lie­tu­vos pi­lie­čiai vi­so­mis iš­galė­mis prie­ši­no­si So­vietų Sąjun­gos ban­dy­mui jėga pe­rim­ti vals­ty­bi­niam per­vers­mui reikš­min­gus ob­jek­tus, pra­ėjo dau­giau nei trys de­šimt­me­čiai. Lai­kas le­kia ne­sus­tab­do­mai, ta­čiau tą naktį – sau­sio 13-ąją – iš­gy­ve­nu­sių tau­tie­čių pri­si­mi­nimų jis ne­pajėgė nu­gramz­din­ti už­marš­tin. Tra­giškų įvy­kių liu­di­nin­kais ta­pu­sių lie­tu­vių, […]

Daugiau
baltasispastatas

Baltasis pastatas Kuliuose atgims naujam gyvenimui

Susitikimai su trimis rašytojais Tiks­lo link su 11 par­tne­rių Įgy­ven­di­nant pro­jektą „At­vi­ra kultū­ros erdvė Ku­liuo­se“, ku­rio vertė – be­veik mi­li­jo­nas eurų, ku­liš­kiams tal­kins vie­nuo­li­ka par­tne­rių iš Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­jos. Tarp jų – Klaipė­dos jau­ni­mo ir „Taš­ko“ teat­rai, Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio na­mai, Ku­lių gim­na­zi­ja, Kultū­ros cent­ras ir Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybė. Part­ne­riai iš Nor­ve­gi­jos – „Ope­ra opus“ bei „Com­pa­ny […]

Daugiau
27133

„Apie aukso vainiką nė nesapnavau“

Ligoninės priimamasis – kaip filmuose Ap­do­va­no­ji­mo ne­su­reikš­mi­na Auk­so vai­ni­kas yra ir pa­gar­ba, ir aukš­čiau­sias liau­dies meistrų įver­ti­ni­mas. Kas jei­gu ne jie puo­selė­ja liau­dies kultūrą, mūsų tau­tinį iden­ti­tetą? Ta­čiau  V. Jaugė­la ne­ma­no, jog da­ro kažką ypa­tin­go. „Kaip sūnus sa­ko, kol dar kru­tu ir kirvį ar kaltą val­dau, va­di­na­si, gy­vas esu“, – ne­su­reikš­min­da­mas sa­vo kūry­bos ir juo […]

Daugiau
j2112-00609

Iš didžiųjų koncertų salių – į Plungės krizių centrą

Pristatyti istoriko Adolfo Šapokos raštai Šis Jaz­zu ap­si­lan­ky­mas Kri­zių cent­re, plun­giš­kių įpras­tai va­di­na­mame Nak­vynės na­mais, bu­vo jau ant­ra­sis. Prieš pat pra­si­de­dant pan­de­mi­jai at­likė­ja tiek šio cent­ro gy­ven­to­jus, tiek par­tne­rius ir bi­čiu­lius kvietė į kon­certą M. Ogins­kio rūmuo­se. O šįkart, at­vy­ku­si į Kri­zių centrą ir pa­svei­kin­ta jos dar­buo­tojų bei gy­ven­tojų šil­tais plo­ji­mais, vieš­nia pri­si­pa­ži­no tik ką […]

Daugiau
g2112-00024

Už dėmesį kultūrai – „Auksinio fenikso“ apdovanojimas

Plenero parodą baigė menų jungtis Plungė tu­ri kuo did­žiuo­tis Prieš ap­do­va­no­da­mas metų kultū­ros po­li­ti­ku šie­met iš­rinktą A. Kli­šonį, kultū­ros mi­nist­ras Si­mo­nas Kai­rys pir­miau­sia pa­dėko­jo Lie­tu­vos kultū­ros centrų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tui Ro­mui Ma­tu­liui už su­kurtą tra­di­ciją kas­met pa­gerb­ti dau­giau­siai kultū­ros sri­čiai nu­si­pel­niu­sius as­me­nis ir or­ga­ni­za­ci­jas. O skelb­da­mas no­mi­na­ci­jos lau­reatą S. Kai­rys pa­si­džiaugė, kad jis – ne vals­tybės, […]

Daugiau
zemaiciaibartkuspabrezaatolankoms11gbs

Prie Telšių iniciatyvos jungiasi ir Plungė

Sve­čias pa­si­džiaugė, kad dar 2011 me­tais pa­vy­ko pa­siek­ti, jog že­mai­čių kal­ba kaip sa­va­ran­kiš­ka ir gy­va būtų įra­šy­ta į tarp­tau­tinį kalbų re­gistrą. Esą ki­tas žings­nis – kad jos sa­va­ran­kiš­ku­mas būtų įtvir­tin­tas ir čia, Lie­tu­vo­je. Ta­me kon­teks­te svei­kin­ti­nas Tel­šių sa­vi­val­dybės spren­di­mas 2022-uo­sius pa­skelb­ti že­mai­čių kal­bos me­tais. „Mums ne­būti­na lauk­ti aukš­čiau­sios vald­žios spren­dimų, ini­cia­tyvą ga­li­me ro­dy­ti pa­tys“, – ra­gi­no […]

Daugiau
knygos-pristatymas-1-21244

Knyga „Dainuokit sesės ir broliai“ pristatyta ir Daugėduose

A. Meškauskas gimė 1931 m. spalio 15 d. Rietavo savivaldybės Norgailių kaime. Pristatydama autorių bibliotekininkė perskaitė knygos sudarytojo žodžio ištrauką: „Šuo metu Lietuvos eteryje beveik nebegirdime lietuviškų dainų. Ar tai būtų „Lietuvos balsas“, ar kitos laidos. Mane tai labai jaudina. Pavarčiau savo jaunystės surinktų dainų rankraščius, rašytus 1945–1947 m., ir nusprendžiau dalį tų dainų įamžinti […]

Daugiau
raibuzyte

Į didžiąją sceną žengė su žemaitiška daina

Baltarusiai suinteresuoti draugyste „Žemaitiška daina pridėjo man autentiškumo“ Prisistatyti su savo kūrybos daina Plungėje gimusi ir augusi Viktorija nusprendė ne šiaip sau. Mergina įsitikinusi, kad toks pasirinkimas jai pridėjo autentiškumo. Į sceną žengusi su žemaitiška daina „Šaltas ronkas“ plungiškė jautėsi išskirtine, savita. Tokia Viktorija pasirodė ir ją gyrusiems teisėjams, ir publikai, negailėjusiai plojimų bei palaikančių […]

Daugiau
zirgineliai

Iš Šiaulių grįžo su apdovanojimais

Šiame konkurse pasirodymus „gyvai“ atliko 25, o nuotoliniu būdu – 14 šokių kolektyvų. Konkurse dalyvavo šokėjų iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos valstijų, Rusijos, Meksikos, Sakartvelo, Danijos, Ukrainos, Latvijos ir Baltarusijos, Jų pasirodymus vertino tarptautinė komisija. Konkursinėje renginio dalyje dalyvavo įvairaus amžiaus vaikai, suskirstyti į grupes pagal amžių. Šokio pasirodymui buvo skiriama ne daugiau kaip 4 min., […]

Daugiau
nojusvaskysauksestuopelyteelingabertasiutedominykaskniukstajogailerikleviciutekristupassodyssutrener

Plungės šokėjai skina pergales

Dar viena pora – Eimantas Eirošius ir Azzurra Cotticelli – papildė klubo pergalių krepšelį pirmąja vieta pirmenybėse. Į čempionato finalą pateko ir Kristupas Mlinskas su Emilija Ulčinaite, užėmę penktąją vietą. Ketvirtąsias vietas pirmenybėse užėmė Arnoldas Jonušas su Žilvine Šakinyte ir Antanas Karalius su Emilija Paulauskaite. „Jau 22 metus sėkmingai garsiname Klaipėdos ir Plungės vardą šokių […]

Daugiau
fotoapdovanojimai2-1

„Saulai“ – prestižiniai apdovanojimai

„Saula“ konkursinėse programose parodė savo naujausią spektaklį „Nereikalingi“, kurio režisieriai – S. ir R. Matuliai. Plungiškiai teatralai surengė ir Lietuvos bei Plungės pristatymą, vedė laboratorijas, dalinosi teatro technikomis. „Saula“ režisieriai su tarptautine teatro trupe, kurią sudarė jaunimo aktoriai iš Lietuvos, Rumunijos, Italijos bei Latvijos, statė spektaklį „Vanduo“. Jo istorijos kūrėjai buvo patys režisieriai. Kartu su […]

Daugiau
21808-16342

Žada grąžinti skolą buvusiam prezidentui

Atvež­kim val­džiai pi­ni­gų Pris­tatė naują lei­dinį „Ofi­cia­li drau­gi­jos kal­ba – že­mai­čių“, – pra­neš­da­mas apie suei­gos ati­da­rymą ir svei­kin­da­mas su­si­rin­ku­sius drau­gi­jos na­rius pa­skelbė jos pre­zi­den­tas Liu­das Skie­rus. Jis pa­pa­sa­ko­jo, kad prie­š sueigą bu­vo su­reng­tas drau­gi­jos val­dy­bos po­sėdis, jo me­tu ap­tar­ta ne vie­na gra­ži idė­ja ir ini­cia­ty­va, ką reikėtų nu­veik­ti per atei­nan­čius me­tus. Bet prie­š skelb­da­mas tas […]

Daugiau
bnk

Įamžins žymaus tautodailininko atminimą

Pir­mo­ji su iš J. Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „išp­lau­ku­siu“ su­ma­ny­mu, pa­gal Sa­vi­val­dybės priimtą tvarką, su­si­pa­ži­no Žy­mių žmo­nių, is­to­ri­nių datų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­vių pa­va­di­nimų Plungės ra­jo­ne su­tei­ki­mo ko­mi­si­ja. Jos pir­mi­ninkė Jo­lan­ta Skur­daus­kienė per lie­pos mėnesį vy­kusį Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sėdį sakė, jog va­sa­ros pra­džio­je ko­mi­si­jos svars­ty­tas tiek pa­ts įam­ži­ni­mo fak­tas, tiek pa­teik­tas […]

Daugiau
j2108-00484

„Ten, kur gimsta žmogus, gimsta ir jo istorija“

Pagerbė kunigo atminimą Apž­velgė pra­bėgu­sius me­tus Ta­ry­bos na­rius ir ki­tus gar­bius sve­čius į M. Ogins­kio rūmus su­kvietęs neei­li­nis iš­kil­min­gas Ta­ry­bos po­sėdis pra­dėtas Ogins­kio po­lo­ne­zu ir Lie­tu­vos him­nu. Su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­kinęs ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis trum­pai ap­žvelgė pra­ėju­sius me­tus, ku­rie bu­vo ne­leng­vi ne tik Plun­gei, Lie­tu­vai, bet ir vi­sam pan­de­mi­jos kre­čia­mam pa­sau­liui. A. Kli­šo­nis pri­minė, kad dėl […]

Daugiau
plungessvente114as

Plungės šventė sugrįžo su trenksmu

Dalyvavo moksleivių konferencijoje Per įvai­rias Plungės erd­ves nu­si­drie­ku­si šven­ti­nių ren­gi­nių pro­gra­ma pra­si­dėjo penk­ta­die­nio po­pietę vy­ku­siu iš­kil­min­gu Sa­vi­val­dybės ta­ry­bos po­sėdžiu, ku­rio me­tu tra­di­ciš­kai pa­svei­kin­tas nau­ja­sis Plungės garbės pi­lie­tis Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas bei pa­gerb­ti mūsų kraš­to kultū­ros ir me­no puo­selė­to­jai (apie tai skai­ty­ki­te ki­ta­me „Že­mai­čio“ nu­me­ry­je). Tos pa­čios die­nos va­karą su­reng­tos ir mies­to šventės bei 17-ąjį sa­vo is­to­ri­jos […]

Daugiau
stabingis

Nuskambėjo vienuoliktieji „Pavasario trimitai“

Kaip yra sakę „Pa­va­sa­rio tri­mitų“ or­ga­ni­za­to­riai, su­reng­ti pu­čiamųjų inst­ru­mentų kon­kursą-fes­ti­valį ki­lo gi­li­nan­tis į Že­mai­ti­jos kraš­to is­to­riją, ku­rio­je pu­čia­mie­ji inst­ru­men­tai užėmė itin svar­bią vietą dar nuo ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių laikų. 2001-ai­siais pirmą­kart nu­skambėję „Pa­va­sa­rio tri­mi­tai“ ta­po vie­nu po­pu­lia­riau­sių ren­gi­nių Plungės M. Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je. Ge­riau­sias to įro­dy­mas – kas­kart nemąž­tan­tis da­ly­vių skai­čius. Gra­žiai apie pa­va­sarį jau­nuo­sius pūti­kus […]

Daugiau
dobilelis

Teatro dieną plungiškiai ir rietaviškiai šventė namuose

Sukčių niša – patiklios aukos Teat­ro iš­ta­kos Tarp­tau­tinė teat­ro die­na pra­dėta švęsti 1962-ai­siais. Nuo ta­da šią teat­ro me­no puo­selė­to­jams reikš­mingą dieną vyks­ta gau­sybė ren­gi­nių, ge­riau­sių teat­ro ak­to­rių, spek­tak­lių ap­do­va­no­ji­mai, ren­gia­mi po­kal­biai su ži­no­mais teat­ra­lais. Neiš­ven­gia­mai tądien pri­si­me­na­mos ir sce­nos me­no iš­ta­kos, ku­rios sie­kia neat­me­na­mus lai­kus. Iš tikrųjų nie­kas tiks­liai ne­nus­tatė ir ne­nus­ta­tys, ka­da at­si­ra­do teat­ras. […]

Daugiau
14186466739995723600772443761971662803287203o

Visas metų triūsas pristatytas virtualiai

Fotografas susekė nuotraukų grobiką Me­tai pra­si­dėjo gra­žiais pla­nais Praė­ju­sių metų pra­džio­je klu­bo „Žybt“ fo­tog­ra­fai apie „kaž­kur“ sklan­dantį vi­rusą per­ne­lyg daug ne­gal­vo­jo. 2020-uo­sius pa­skel­bus Tau­to­dailės ir Pa­vel­do me­tais, nu­spręsta, kad klu­bas tęs 2019 m. pra­dėtą pro­jektą „Že­mai­čių me­ni­nin­kai, jų dirb­tuvės ir dar­bai“, o tuo pa­čiu rinks med­žiagą nau­jam – „Že­mai­čio ko­das“. Tad me­tus fo­tog­ra­fai pra­dėjo turė­da­mi […]

Daugiau
macernis2

Vytauto Mačernio metams – turtingas renginių planas

Vy­riau­sybės pla­ne – ir Plungės kraš­to ren­gi­niai Šį mėnesį Vy­riau­sybė pa­tvir­ti­no Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos pa­rengtą V. Ma­čer­nio metų minė­ji­mo 2021-ai­siais planą. Į jį įtrauk­ta ir da­lis veiklų bei ren­gi­nių, ku­riuos or­ga­ni­zuos Plungės ra­jo­ne esan­čios kultū­ros įstai­gos. Tie­sa, Vy­riau­sybės pa­tvir­tin­ta­me pla­ne – ne vi­si ren­gi­niai, ku­rie nu­ma­ty­ti per šiuos me­tus Plungės kraš­te. Vi­si su­dėlio­ti į at­skirą planą, […]

Daugiau
g2101-00004

Pakvietė į virtualų Sausio 13-osios renginį

Mokyklų pertvarkos planas nuėjo iki teismo Vir­tua­laus ren­gi­nio „At­mi­ni­mo lieps­na“ fil­ma­vi­mas su­reng­tas sau­sio 13-osios pa­va­karę prie mies­te esan­čio Laisvės pa­mink­lo, ku­ris tą va­karą bu­vo ap­švies­tas žva­ke­lių lieps­ne­lių, liu­di­ju­sių, jog at­min­tis – vis dar gy­va. Žva­ke­lių švie­sa bei ši­lu­ma by­lo­jo ir tai, kad kiek­vie­nas vie­naip ar ki­taip pri­si­me­na­me šią Lie­tu­vai svar­bią dieną, kai tau­tie­čiams, ne­pai­sant 600-ų […]

Daugiau
5425834825494725250822254198511938373681152o

„Eilinį kartą niekas mūsų neklausia“

Vėtra ir žiurkės atėmė ramybę Pri­ly­gi­no kaimų nai­ki­ni­mui Pir­mo­ji į „Že­mai­ty­je“ išs­paus­dintą in­for­ma­ciją su­rea­ga­vo Alek­sand­ra­vo bib­lio­te­ko­je dir­ban­ti Vir­gi­ni­ja Pok­vy­tienė. „Sau­sio 8-os die­nos „Že­mai­tis“ su­dre­bi­no ra­jo­no kaimų kultū­ros ne­šėjų ir gavėjų bend­ruo­me­nes. Ei­linį kartą nie­kas mūsų ne­klau­sia, nes ne­ma­to rei­ka­lo… Pa­nai­kin­tos kaimų mo­kyk­los. Na, ir nie­ko. Nėra ir ne­rei­kia. Pa­nai­kin­ti pa­štų sky­riai. Kaž­kaip iš­gy­ve­nam. Prip­ra­sim ir […]

Daugiau