
Naujausios
Kiek kainuoja aplaidumas?
Kol kas tai tik svajonės... bet akcija įvyko. Daugelis patys pasirūpino surinktų šiukšlių išvežimu, tačiau ne vienoje seniūnijoje kalnai surinktų šiukšlių ir senų padangų visą savaitę laukė savo paskutinės kelionės.
Plungės rajono savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė „Žemaičiui“ sakė, kad švaros akcija „Darom“ praėjusį savaitgalį organizuota visose seniūnijose. Tvarkėsi Savivaldybės administracijos, seniūnijų darbuotojai, bendruomeninės organizacijos, švietimo įstaigos. Šiuo metu vežėjas atliekas surenka iš seniūnijų nurodytų taškų. Kol kas visų surinktų atliekų kiekis dar nežinomas, tačiau bus nemažai. Tarp atliekų daugiausia – padangų, pakuočių, baldų.
Anot R. Jakumienės, už atliekų išvežimą sumokės Savivaldybė. O akcijos metu surinktos atliekos vežamos ne tik į Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą (TRATC). Antai padangos ar automobilių ardymo atliekos, sumokėjus nustatytą mokestį, perduodamos šios rūšies atliekų tvarkytojams. Pernai bešeimininkių atliekų tvarkymas Savivaldybei atsiėjo apie 20 tūkst. eurų.
Kiek įvairių svarbių ir būtinų dalykų būtų buvę galima padaryti už šiuos pinigus...
Rietaviškiai talkininkavo kartu su ukrainiečiais
Rietavo savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė „Žemaičiui“ sakė, kad savivaldybės teritorijoje akcija „Darom“ vyko balandžio 19–24 dienomis. Seniūnijoms buvo skirta po 1000 eurų, už šias lėšas jos galėjo įsigyti talkai reikalingų pirštinių, maišų, įrankių, užkandžių.
Atskirai atliekos išvežamos nebuvo – gabenta savarankiškai. Taip pat pagelbėjo seniūnijų darbuotojai.
Tvarkymosi dieną bendruomenės pasirinko savo nuožiūra. Šiltą pavasario savaitę gerai nusiteikę talkininkai tvarkė viešąsias teritorijas, parkus, vandens telkinių pakrantes, pakeles.Balandžio 22 d. Rietavo savivaldybės administracijos kolektyvas kartu su gausiu būriu nuo karo bėgančių ukrainiečių tvarkė Rietavo parko prieigas.
Šiukšlės – svetimos, pinigai – savi
Kol vieni šiukšlina, kiti renka ir moka už pirmųjų nevalyvumą. Po šios akcijos paskambino vienas pilietiškai mąstantis žmogus. Savaitgalį iš kanalo jis ištraukė didžiulę seną, kažkada nežinia kieno išmestą traktoriaus padangą. Vargais negalais abu su žmona radinį pakrovė į priekabą ir nuvežė į atliekų surinkimo aikštelę, už priėmimą sumokėjo 25 eurus. Taigi, iškuopė, sutvarkė, atvežė ir sumokėjo už tai, kas jam niekada nepriklausė. Ir jautėsi gerai, padaręs gerą darbą. Vis tik kartėlio būta, tik ne dėl išleistų eurų, bet dėl bendros netvarkos.
O jūs ar galėtumėt surinkti kažkieno išmestas šiukšles? Ar aukodami savo laiką, jėgas, transportą, degindami pabrangusį kurą, nuvežtumėte į surinkimo punktą ir dar sumokėtumėte? Gal teršėjai, jei netyčia perskaitys šią istoriją, susigės ir jiems praeis noras nereikalingomis padangomis vėl atsikratyti artimiausiame miške?
Kur dėti senas traktorių padangas?
Didžiosios padangos – opi problema ne tik Lietuvoje bet ir visoje Europoje, nes jas esą sunkiau perdirbti nei lengvųjų automobilių.
Lengvųjų automobilių padangas atliekų tvarkymo centrai priima nemokamai, jas galima palikti ir autoservisuose ar perkant naujas padangas. Tačiau kur dėti senas didžiules traktorių padangas?
Atliekų surinkimo aikštelės jas priima tik už mokestį, kuris yra visai nemažas – 25 eurai už vieną. Tokia tvarka tikrai neskatina vargintis vežti gigantiškus ratus į surinkimo centrus ir dar sumokėti.
Tiesa, tokias padangas nemokamai privalo priimti pardavėjas, bet tik tada, jei žmogus įsigijo naują padangą. Nors teko patirti, kad pardavėjai šios prievolės kratosi, tenka su jais pasiginčyti.
Jei norisi sutaupyti kelis eurus ir traktoriaus padangos perkamos Rietavo turguje, nė vienas prekeivis tikrai nepriims senųjų. Tad daugelis jų sandėliuojamos kur nors už daržinės arba atsiduria miškuose, kitose vietose.
Ar bent švarinimosi akcijų metu savanorių surinktos senos traktorių padangos į atliekų tvarkymo centrus galėtų būti priimamos palengvinta tvarka, Aplinkos ministerijos darbuotojai pakomentuoti laiko nerado.
Kam – rūpesčiai, o kam – nauda
TRATC-o direktorius Vidimantas Domarkas sakė, kad senas didžiules padangas reikia vežti pas juos, į centrą, sumokėti nustatytą mokestį ir saugiai palikti. Iš čia padangos išvežamos perdirbėjams.Tiesa, ne už dyką – už tonos padangų išgabenimą centras sumoka150 eurų. O automobilių padangų gyventojai gali vežti, kiek turi, jos priimamos nemokamai.
Atvežamos atliekos turi būti paruošiamos atiduoti perdirbėjams. Už kai kurias atliekas perdirbėjams tenka sumokėti, pavyzdžiui, baldų plokštės turi būti sutrupinamos, už tonos išvežimą perdirbėjai nori gauti 10 eurų. Už deginimui skirtų atliekų toną tenka sumokėti 50 eurų. Dažniausiai jos išvežamos į Klaipėdos termofikacinę elektrinę.
Už stiklo atliekas perdirbėjai mokėtų patys, deja, gyventojai į joms skirtus konteinerius sumeta netinkamas stiklo atliekas, kaip antai veidrodžius, automobilių veidrodėlius, o šie perdirbti netinkami.
V. Domarkas pyktelėjo ant akcijos „Darom“ organizatorių – esą akcija organizuojama neapgalvotai, šiukšlės surenkamos, o kas jomis turi pasirūpinti vėliau?
Kiekvienas turėtume stengtis gyventi tvarkingiau ir kuo mažiau teršti aplinką – savo namus. Dar reikia išmokti labai daug pamokų, atsakingiau rūšiuoti ir neatsikratyti atliekomis, kur pakliuvo, kad pagaliau akciją „Darom“ galėtume pervadinti į „Padarėm“.