
Naujausios
Sveikino nugalėtojas
Geriausiai pirmąjį „Žemaičių egzaminą“ išlaikė trys šaunios, pagyrų vertos moterys, tuo dar kartą įrodydamos, kad šioje žemėje jos laiko daugybę kampų. Kaip ir dera gimtadienį švenčiančiai žemaičių sostinei, pirmąją vietą pelnė telšiškė Vilima Meškauskienė. Laikraščio „Telšių žinios“ redaktorė džiaugėsi, kad iš 20 klausimų pavyko atsakyti į 19 per trumpiausią laiką. „Didžiuojuosi būdama žemaitė“, – sakė moteris.
Nenusileido ir mūsų rajono moterys, tik kažin, kur šį kartą pasidėjo vyrai? Genovaitė Matevičiūtė iš Platelių užėmė antrąją vietą, o plungiškei Daliai Mačiuitienei atiteko trečioji.
Pasak šio pirmąkart vykusio egzamino rengėjų, Lietuvoje vyksta Konstitucijos, Europos, vairuotojų, brandos egzaminai. Bet tokio, kuris būtų apie Žemaitijos istoriją, tradicijas, žymius žmones, kultūrą, architektūrą ir urbanistikos paveldą, virtuvę, kalbą ir kitus svarbius dalykus, dar nebuvo. Pirmas ir tikriausiai ne paskutinis, padėsiantis mums visiems supurtyti atmintį, geriau pažinti savo gimtą kraštą ir jo istoriją, išsaugoti kalbą.
Tikrai turime kuo pasidžiaugti, ypač šiuo metu, kai lietuvių kalbai, jos grožiui, taisyklingumui skiriama vis mažiau dėmesio, ją iškeičiant į patogius anglicizmus. Tuo tarpu atkaklių žemaičių puoselėjama žemaičių tarmė išliko visų istorinių peripetijų sąlygomis, stiprėja ir tampa kalba. Profesorius kalbininkas Juozas Pabrėža, pasakodamas apie jo parengtą ir išleistą knygą „Žemaičių kalba ir rašyba“, sako atskleidęs ir įrodęs, kad žemaičiai turi savitą kalbą. O dabar, žiūrėk, kokiame interviu didesnė ar mažesnė žvaigždė jau net pasigiria turinti žemaitiškų šaknų ar net prakalba tarmiškai.
Nei bijoti, nei nusirašyti reikėjo
Ar sunkus tas egzaminas, ko ten klausė ir kaip jį reikėjo laikyti?
Egzaminui pasiruošti buvo parengti keli įdomūs, nuotaikingi, trumpi pasakojimai viena ar kita tema, pakalbinti įdomūs krašto žmonės, priminta istorija ir svarbūs įvykiai, tačiau vertėjo ir patiems papildomai pasiskaityti bei pagilinti žinias.
Tie, kas patys bandė įveikti egzamino užduotis, žino, kaip jis vyko, kai kas gal užmetė akį ir į paruoštuką – išmintingąjį internetą. Kai kam pavyko geriau, kai kam – blogiau. Teisingai atsakytų klausimų procentinis vidurkis, rengėjų teigimu, buvęs 40 procentų.
Na, o tiems, kas nebandė, trumpai apibūdinsiu, kaip viskas vyko. Norint dalyvauti egzamine reikėjo internete paspausti ant pateiktos nuorodos, kuri tą dieną veikė nuo ryto iki pat vidurnakčio, užsiregistruoti ir per 20 minučių atsakyti į 20 įvairiausių klausimų.
Jei smalsu sužinoti, ko klausta, pateikiu kelis pavyzdžius. Manoma, kad ant šio piliakalnio stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Ant kurio iš jų – ant Vembūtų, Sprūdės, Paplienijos ar Lopaičių? Arba: Žemaitijoje košei maišyti, o ypač bulvėms trinti ir pusmarškonei košei sukti, naudojamas įrankis, vadinamas menturiu. Iš ko jis tradiciškai daromas? Iš pušaitės kamieno, iš ploniausios ąžuolo šakos, iš storiausios vašoklio šakos ar iš eglaitės kamieno?
Dar vienas iš klausimų: apsilankęs Šventojoje žemėje ir savo pėdomis išmatavęs Kristaus kančių kelio atstumus, jis žemaičių kalvose, prie Gardų miestelio, įrengia koplytėles ir jas šventinant, kelius nuo vienos iki kitos koplytėlės pabarsto iš Jeruzalės atvežta žeme. Taip prasidėjo Žemaičių Kalvarijos Kalnų lankymo su giesmėmis istorija. Kas buvo šis asmuo, pradėjęs Kalvarijos Kalnų istoriją – vyskupas Povilas Pranciškus Apeiga, vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius, vyskupas Jurgis Tiškevičius ar vyskupas Motiejus Valančius.
Ar dalyvavote, ar susidomėjote, ar savo skubančiame gyvenime suradote trečdalį valandos laiko? Ar šios minutės išliko atmintyje, ar praturtino turimas žinias? O gal pas jus, atsakius į visus klausimus, atskriejo tik organizatorių paguodos žinutė, sakanti, kad „būna žmonių, kuriems viskas sekasi, o būna žmonių, kuriems pritrūksta sėkmės. Ir žinai ką? Jų dauguma! Ant jų darbo ir pastangų stovi pasaulis. Jiems – viskas priešaky. Tad užsibrėžk tikslą ir kitąmet būsi pirmas.“ Tad nosies nukabinti neverta, svarbu nepamiršti, kad tai – tik žaidimas, priverčiantis sustoti ir prisiminti kraštą, kuriame gimėme, mokėmės, gyvenome ar gyvename.
Kai sumanumą papildo galimybės
Vis dėlto, ką bedarytum, vien gerų sumanymų neužtenka, reikia ir galimybių juos įgyvendinti. Taip įvyko ir su „Žemaičių egzaminu“. Renginio organizatoriai – VšĮ Žemaitijos turizmo informacijos centras ir EUROPE DIRECT Telšiai, o dalinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Telšiams vis kas nors sekasi. Štai stovi ant septynių kalvų kaip Roma, 2013 metais pelnė Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtojų vardą ir buvo paskelbti Lietuvos turizmo traukos vietove, antru turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų. Dabar pasaulio žemaičių dėmesį prikaustė su „Žemaičių egzaminu“, sulaukusiu nemažo populiarumo. Tikriausiai panašus bus rengiamas ir ateityje.
Galime tik pasidžiaugti, kad Žemaitijos sostinė organizuoja, o mūsų rajono žmonės dalyvauja ir laimi. Ar tai būtų konkursas, viktorina, protų mūšis, ar egzaminas, svarbu, kad kiekvieną kartą patiriame gerų emocijų, praplečiame savo akiratį, sužinome, ko nežinoję. Kokia proga tą darytume, svarbu, kad buvome, esame ir liksime tvirtais žemaičiais.