
Naujausios
Tie patys įpročiai kaip pernai
Jei reikėtų nieko apie Lietuvą nežinančiam žmogui papasakoti, kokios yra Naujųjų Metų sutikimo tradicijos mūsų šalyje, ką pasakytumėte pirmiausia? Kiek pagalvoję turbūt kaip vienintelį išskirtinumą paminėtume, kad Naujuosius, kitaip nei Kalėdas, sutinkame ne su šeima ir artimaisiais, o daugiausia draugų rate.
O šiaip ypatingų proginių valgių, gėrimų, žaidimų ar burtų neturime. Matyt, ilgą laiką šiai šventei diriguojant rusiškam Seniui Šalčiui ir Snieguolei, savų papročių taip ir nesukūrėme.
Naujuosius pasitinkant svečiose šalyse stebindavo kasmetinis įprotis būtinai žiūrėti kultine tapusią tik tą vakarą rodomą komediją „Dinner for One“ („Vakarienė vienam“). Neilgos komedijos scenarijaus pagrindu paimta prūsų kilmės britų rašytojo ir aktoriaus Lauri Wylie (1880–1951) burleska apie vienos damos gimtadienį. Vieniša Sofi draugų, kurie iš tiesų jau yra seniai mirę, rate švenčia savo 90-ąjį gimtadienį. Tarp tariamų svečių tik vienintelis gyvas žmogus yra jos tarnas Džeimsas, vaišinantis valgiais ir gėrimais įsivaizduojamus puotos dalyvius. Valgydamas ir gerdamas už visą kompaniją, vyrukas gerokai „pavargsta“ ir galų gale solenizantė bei jos tarnas nusvirduliuoja miegoti, persimesdami fraze „tie patys įpročiai kaip ir pernai“.
Be šio filmo Naujųjų šventė yra neįsivaizduojama ne tik Vokietijoje, bet ir Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Norvegijoje. Vėliau ši komedija pradėta rodyti ir Australijoje, Pietų Afrikoje, ji yra žinoma ir JAV.
Įdomu, kad skirtingose šalyse į naujametinį vakarėlį susirinkę svečiai žiūrėdami „Vakarienė vienam“ visur vienodai kvatoja iki ašarų. Man pačiai stebint šį filmą pirmą kartą, gerklėje sustojo kažkoks gniužulas ir vos neišsiliejo ne juoko, bet liūdesio ašaromis. Man filmas pasirodė visai ne juokingas, o labiau graudus, parodantis seno, vienišo žmogaus būties tragizmą. Bet – skirtingos šalys, skirtingos kultūros, skirtingas ir supratimas. Jei visi kiti juokiasi ir komedijos populiarumas negęsta jau septynios dešimtys metų, vadinasi, ji tikrai ypatinga.
Silvestro naktis
Užsienio, ypač Vakarų Europos, šalyse metų sandūra švenčiama iki pat sausio 6 dienos. Darbai baigiami prieš Kalėdas ir vėl prasideda tik po Trijų Karalių. Šiuo tarpšventiniu laikotarpiu beveik visur be išimties planuojamos žiemos atostogos, keliaujama slidinėti, pailsėti nuo rūpesčių ir kasdienybės rutinos.
Naujųjų Metų šventė vadinama taip pat skirtingai. Vokiečiakalbėse šalyse tai –
Silvestro šventė. Šis vardas atsispindi ir kitų šalių Naujųjų Metų šventės pavadinime. Tuo pagerbiamas krikščionių bažnyčiai nuo 314 m. sausio 31 d. iki 335 m. gruodžio 31 d. vadovavęs popiežius Silvestras.
Šventojo Silvestro šventę nuo V a. šventė visa krikščioniška Europa. Ši naktis baigiantis seniesiems ir prasidedant naujiesiems metams turėjo daugybę papročių, tarp kurių – ir šventojo Silvestro eitynės. Matyt, todėl ir dabar dar mėgstame tą naktį išeiti į lauką, buriuotis ir klegėti kartu.
Pasitinkami su gausiomis vaišėmis
Naujieji – gardaus maisto ir skanių gėrimų, burtų ir palinkėjimų metas. Vokiečiai ir austrai tradiciškai pasitiekia valgių su raugintais kopūstais, dešrelėmis ir riestainiais, vadinamais pretzel, šokoladu ar marmeladu įdarytomis spurgomis, šampanu.
Vokiečiai tą naktį ateities sėkmes ir nelaimes spėja į vandenį liedami lydytą šviną ir linki vieni kitiems „gerai nučiuožti į naujus metus“. Beje, jau antri metai iš eilės dėl pandemijos Vokietijos federalinių žemių parduotuvėse draudžiama parduoti pirotechnikos prekes. Šia prevencine priemone siekiama Naujųjų Metų naktį apsaugoti ligonines nuo papildomo pacientų antplūdžio. Ši piniginėms bei gamtai sveika priemonė praverstų ir pas mus.
Austrai neįsivaizduoja Naujųjų be Kaizerio puotos imperatoriškuosiuose Hofburgo rūmuose, kurią per TV stebi visa į Vienos puotą nepatekusi šalis. Šia puota oficialiai atidaromas vadinamasis Vienos pokylių sezonas, kuris tęsiasi iki gavėnios pradžios.
Italams, tikima, tą naktį sėkmę atneša raudonos spalvos apatiniai, simbolizuojantys gyvybingumą ir vaisingumą. Žinoma, šį vakarą vaišinamasi vynu ir gardžiais valgiais bei pyragais. Vienas būtinų valgių – forma monetas primenančių lęšių troškinys. Laimės paukštei pagauti dar valgomos razinos.
Po vaišių italai indų neplauna, šveičia juos per langus ar bent sustoję tarpduriuose paskambina keptuvėmis ir puodais. Iki valiai pridaužę indų, italai žaidžia tradicinį žaidimą iš pinigų, vadinamą tombola.
Graikai švenčia gausiai valgydami ir gėrėdamiesi gausiais vidurnakčio fejerverkais. Vienas svarbiausių dalykų ant naujametinio graikų stalo yra vasilopita arba Šventojo Baziliko Didžiojo duona. Su pirmaisiais Naujųjų Metų laikrodžio dūžiais kiekvienuose namuose šią duoną supjausto ir pasidalina. Kam atitenka gabalėlis su įkepta moneta, tą visus metus lydės sėkmė.
Kitą dieną už sėkmingus metus pasimeldę bažnyčioje ir sugrįžę namo, graikai ant durų ir namuose prikabinėja vaisingumo ir atgimimo simboliu laikomų svogūnų. Laimei į namus prišaukti ant durų kabinami ir granato vaisiai. Vidurnaktį graikai užgesina šviesą, išeina laukan, o po to vienas šeimos narys, grįždamas atgal, teškia granato vaisių į duris. Kuo daugiau sėklų ištykšta, tuo daugiau laimės bus tais metais. Vėliau tradiciškai žaidžiama kortomis, vaikams įprasta dovanoti truputį pinigų.
Prancūzai „žadina šventąjį Silvestrą“ šventiškai pasidabinę, namie ar svečiuose gausiomis vaišėmis padengtais stalais, su dainomis ir šokiais. Sėkmei ir laimei į namus pritraukti bei blogoms jėgos išvaryti palubėje kabinamas amalas. Jei po juo pora pasibučiuos, kitais metais jie bus laimingi. Šventės baigiasi sausio 6 d., kurios proga kepamas karaliaus pyragas. Jame paslepiama mažytė figūrėlė ar pupa. Kas ją valgydamas randa, yra karūnuojamas tos dienos karaliumi ir dėvi popierinę karūną.
Ispanai šį vakarą vadina nocheviejap – senosios nakties vardu. Trokštantys meilės ar palikuonių tą vakarą dėvi raudonus apatinius. Laikrodžiui mušant 12-ą, būtina praryti 12 vynuogių, geriausia, kas sekundę, nes tada laimė ir sėkmė bus garantuota. Ispanai švenčia triukšmingai, šoka, linksminasi, žinoma, mėgaujasi gausiais valgiais, vynu.
Portugalai naujuosius pasitinka būtinai suvalgydami 12 razinų ir sugalvodami 12 norų, o laimei prišaukti, tikima, reikia vilkėti ką nors mėlyno. Nepatartina naujuosius pasitikti tuščiomis kišenėmis, nes jose visus metus nebus nė monetos. Blogosioms jėgoms nubaidyti skambinama katilais, keptuvėmis ar daužomos medinės lazdos.
Kiek pasaulyje šalių, tiek papročių, burtų ir įvairių apeigų, kurios, tikima, padeda į namus prišaukti laimę ir sėkmę. Bent vieną gražų šio meto paprotį turime ir mes, sau ir kitiems linkėdami laimingų Naujųjų Metų.