Talkų šeštadienis

Aš mo­ku – te­gul tvar­ko ki­ti?

Tik­riau­siai dau­ge­lis šven­tinį Ve­lykų sa­vait­galį pa­traukė­te pa­si­vaikš­čio­ti, pa­si­gėrėti bun­dan­čia gam­ta. Ir ne vie­nas grįžo­te su­bju­ru­sia nuo­tai­ka bei klau­si­mu – 
kodėl nie­kas ne­sut­var­ko ir ne­su­ren­ka šiukš­lių?
La­bai ge­ras klau­si­mas, pir­miau­sia – sau pa­čiam. Jei pa­si­vaikš­čio­ji­mo me­tu pa­kel­tu­me bent vieną kaž­kie­no neat­sa­kin­gai nu­mestą šiukšlę, tai būtų pui­ki pra­džia šva­res­nio ry­to­jaus link. Dar ge­riau, jei nė vie­nas tos šiukšlės ar nuo­rūkos ne­nu­mestų.
Pa­vyzd­žiu galėtų būti tel­šiš­kio Ka­zi­mie­ro, apie kurį „Že­mai­tis“ rašė mėne­sio pra­džio­je, dar­bai. Bet toks žmo­gaus el­ge­sys kol kas – ne­tikė­ta išim­tis, kaip ir nea­be­jingų pi­lie­čių kaž­ka­da su­ma­ny­ta kas­me­tinė šva­ri­ni­mo­si ak­ci­ja „Da­rom“.
Įpras­tas, bet ne­to­le­ruo­ti­nas el­ge­sys yra val­gius, gėrus pa­kuotę – švilpt ant žemės, surū­kius ci­ga­retę, nuo­rūką nu­svies­ti kur pa­kliu­vo, o jei ved­žio­ja šu­niuką, drau­gu­žio pa­lik­ta krūve­le pa­si­rūpi­na re­tas. Pa­dan­gos, se­nas ši­fe­ris, rūbai ir ba­tai, įvai­rių pa­kuo­čių, putp­las­čio at­lie­kos vis dar me­ta­mos „kur nie­kas ne­ma­to“. Ne vie­nas sa­ko, kad mo­kes­čius tai jis mo­ka, te­gul už tuos pi­ni­gus kaž­kas tas vie­šas erd­ves ir iš­kuo­pia.
Ki­ta ver­tus, kur pa­si­suk­si, vi­sur ta pa­ti pro­ble­ma: trūksta šiukš­liadė­žių, šunų eksk­re­mentų su­rin­ki­mo vietų, kas be ko, ir tua­letų, tad no­ri ne­no­ri išeitį „rei­ka­lui“ ten­ka ras­ti už ar­ti­miau­sio krūmo.
Turbūt vi­sa­me Plungės ir Rie­ta­vo kraš­te ne­ra­si kai­mo, miš­ko, pa­kelės, kur ne­būtų pri­vers­ta šiukš­lių, kur tuš­čio­mis langų aki­mis baugš­čiai ne­stūksotų ap­leis­ti griū­van­tys na­mai, kur ne­si­vo­liotų iš­mes­tos pa­dan­gos, se­ni ra­kan­dai, kaž­ka­da iš­tuš­tin­ti bu­te­liai, su­dau­žy­ti stik­lai­niai.
Už šiukš­li­nimą ga­li­ma „už­si­dirb­ti“ nuo 30 iki ke­lių tūkstan­čių eurų baudą bei pra­ras­ti pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo prie­monę – au­to­mo­bilį, prie­kabą, mo­to­ciklą ar dvi­ratį. Jei teršėją pa­gaus. Bet juk prie kiek­vie­nos eglės ka­me­ros ne­pas­ta­ty­si. Be­lie­ka kreip­tis į žmo­nių sąžinę.


Ty­li se­ni na­mai, langų akis už­merkę

Sa­vait­ga­lio ke­lionės Bab­run­go vin­giais me­tu ties upės kil­pa su bu­vu­siu van­dens malū­nu stebė­jau­si, kad uni­ka­lus gam­tos su­kur­tas per­las gan ap­leis­tas, pa­ke­liui ap­šiukš­lin­ta. Lau­ža­vietė­je mėtėsi ap­de­gu­sios bu­vu­sių vai­šių pa­kuotės, se­ni plas­ti­ki­niai bu­te­liai, su­lanks­ty­tos alaus skar­dinės, plast­masės ga­ba­lai. Ne­to­lie­se merdė­ja ir se­na, kaž­ka­da, ma­tyt, gra­ži bu­vu­si so­dy­ba.
Ant sta­taus ir pui­kaus Bab­run­go skard­žio nyks­tan­ti so­dy­ba ro­do, kaip ma­žai mums rūpi ap­lin­ka, ku­rio­je gy­ve­na­me. Vaiz­das to­kioms vie­toms įpras­tas – mėto­si dau­gybė tuš­čių bu­te­lių, plast­masės lie­kanų, se­no ši­fe­rio du­ženų, vi­so­kio ne­rei­ka­lin­go šlamš­to. Ties šlai­tu pa­vo­jin­gai žiojė­ja gi­li me­ta­lu grįsta šalt­duobė, ku­rio­je, ma­tyt, lai­ky­tos dar­žo­vių at­sar­gos žie­mai, o da­bar tam­siu pa­ros me­tu tai ga­li tapt spąstais gyvū­nui ar žy­gei­viui.
Nau­sod­žio se­niū­ni­ja ži­nan­ti, kie­no tai val­dos, bet kaip žmogų pa­ra­gin­ti su­si­tvar­ky­ti? Se­niū­ni­jos at­sto­vas pa­sa­ko­jo rašę raš­tus, ra­ginę sa­vi­ninką tvar­ky­tis, bet iki šiol jo­kios tal­kos ap­leis­ta so­dyb­vietė ne­matė.
Ži­no­čiau – kam, pa­skam­bin­čiau, pa­si­ūly­čiau suor­ga­ni­zuo­ti talką ir su­tvar­ky­ti gražų Bab­run­go vingį. De­ja, į pri­va­čią valdą no­sies kiš­ti ne­ga­li­ma, o iš­siaiš­kin­ti net men­kiau­sią su as­mens duo­menų ap­sau­ga su­si­jusį da­lyką da­ro­si ne­įma­no­ma.
Gal vis­gi me­tas sa­vi­val­dybėms su­re­gist­ruo­ti te­ri­to­ri­jo­se esan­čius ap­leis­tus pa­sta­tus ir pa­ra­gin­ti jų val­dy­to­jus im­tis tvar­kos. O jei po ra­gi­nimų sa­vi­nin­kai ne­krei­pia dėme­sio, to­kia ap­leis­ta nuo­sa­vybė, pa­kei­tus rei­ka­lin­gus ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus, turėtų pe­rei­ti vie­tos bend­ruo­menėms, ku­rios galėtų spręsti, ką to­liau da­rys su to­kiu tur­tu.
Se­na­sis ža­vu­sis Gon­din­gos pi­lia­kal­nis sa­vo pa­šonė­je taip pat tu­ri jo ne­puo­šian­čią kai­mynę – ap­leistą ne­tvar­kingą so­dybą. Pa­sak se­niū­ni­jos dar­buo­to­jo, sa­vi­nin­kai lyg ir mėginę šią vietą par­duo­ti, bet ap­leis­ta so­dy­ba to­liau sau dūli­ja be nau­jo šei­mi­nin­ko. Ma­tyt, bu­vu­siems jos val­dy­to­jams vi­sai nė mo­tais, kad sa­vo ne­va­ly­vu­mu ken­kia bend­ram pi­lia­kal­nio vaiz­dui.


Da­rom. O kur ir kaip ?

Apie ry­to­jaus ak­ciją „Da­rom“  žur­na­lis­tams pa­pa­sa­ko­jo  Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Kultū­ros, tu­riz­mo ir viešųjų ry­šių sky­riaus pa­tarė­ja Skaistė Sa­do­nytė.
„Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, pri­si­jun­gia prie kas­me­tinės šva­ros ak­ci­jos, su­de­ri­nu­si su se­niū­ni­jo­mis, pa­si­tvir­ti­na tvar­komų te­ri­to­rijų sąrašą. Sąra­še nu­ro­dy­tas vie­tas tvar­ko švie­ti­mo įstaigų, kitų sa­vi­val­dybės įmo­nių ir bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ni­za­cijų sa­va­no­riai. Vi­suo­me­ninės šva­ros ak­ci­jos „Da­rom“, į ku­rią būtų įtrauk­ti vi­si no­rin­tys ra­jo­no gy­ven­to­jai, pa­ti Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja neor­ga­ni­zuo­ja. Kiek­vie­nas ra­jo­no gy­ven­to­jas ga­li sa­va­ran­kiš­kai pa­si­rink­ti viešą te­ri­to­riją, ku­rią no­ri su­tvar­ky­ti, ir taip in­di­vi­dua­liai pri­si­dėti prie gam­tos šva­ri­ni­mo. Ta­čiau to­kios sa­va­no­riš­kos ini­cia­ty­vos tu­ri neap­si­ri­bo­ti vien tik at­liekų su­rin­ki­mu į krūvą. Sa­va­no­riai su­rink­tas at­lie­kas privalo su­tvar­ky­ti – pri­sta­ty­ti į Jėru­bai­čių sąvar­ty­no at­liekų pri­ėmi­mo aikš­telę. At­lie­kos prii­ma­mos ne­mo­ka­mai“, – aiš­ki­no Sa­vi­val­dybės at­stovė.
Ak­ci­ja „Da­rom“ vyks ry­toj vi­so­je Lie­tu­vo­je. Dėl iš­sa­mesnės in­for­ma­ci­jos kreip­kitės į se­niū­ni­jas, o dar ge­riau – im­kimės šva­ri­ni­mo­si ini­cia­ty­vos pa­tys.
Tą pa­čią dieną vyks ir ma­siš­kiau­sia iš visų iki šiol vy­ku­sių miškų so­di­ni­mo talkų, ku­rios me­tu pla­nuo­ja­ma pa­so­din­ti net 748 ha naujų miškų. O gal abiejų talkų da­ly­viai ir me­de­lių pa­so­dins, ir miš­kuo­se išmė­ty­tas šiukš­les su­rinks. Tas, kas so­di­na, nie­ka­da ne­nu­lauš, o kas ren­ka, nie­ka­da pa­ts ne­šiukš­lins. Gra­žių ir pra­smingų darbų!