
Naujausios
Aš moku – tegul tvarko kiti?
Tikriausiai daugelis šventinį Velykų savaitgalį patraukėte pasivaikščioti, pasigėrėti bundančia gamta. Ir ne vienas grįžote subjurusia nuotaika bei klausimu –
kodėl niekas nesutvarko ir nesurenka šiukšlių?
Labai geras klausimas, pirmiausia – sau pačiam. Jei pasivaikščiojimo metu pakeltume bent vieną kažkieno neatsakingai numestą šiukšlę, tai būtų puiki pradžia švaresnio rytojaus link. Dar geriau, jei nė vienas tos šiukšlės ar nuorūkos nenumestų.
Pavyzdžiu galėtų būti telšiškio Kazimiero, apie kurį „Žemaitis“ rašė mėnesio pradžioje, darbai. Bet toks žmogaus elgesys kol kas – netikėta išimtis, kaip ir neabejingų piliečių kažkada sumanyta kasmetinė švarinimosi akcija „Darom“.
Įprastas, bet netoleruotinas elgesys yra valgius, gėrus pakuotę – švilpt ant žemės, surūkius cigaretę, nuorūką nusviesti kur pakliuvo, o jei vedžioja šuniuką, draugužio palikta krūvele pasirūpina retas. Padangos, senas šiferis, rūbai ir batai, įvairių pakuočių, putplasčio atliekos vis dar metamos „kur niekas nemato“. Ne vienas sako, kad mokesčius tai jis moka, tegul už tuos pinigus kažkas tas viešas erdves ir iškuopia.
Kita vertus, kur pasisuksi, visur ta pati problema: trūksta šiukšliadėžių, šunų ekskrementų surinkimo vietų, kas be ko, ir tualetų, tad nori nenori išeitį „reikalui“ tenka rasti už artimiausio krūmo.
Turbūt visame Plungės ir Rietavo krašte nerasi kaimo, miško, pakelės, kur nebūtų priversta šiukšlių, kur tuščiomis langų akimis baugščiai nestūksotų apleisti griūvantys namai, kur nesivoliotų išmestos padangos, seni rakandai, kažkada ištuštinti buteliai, sudaužyti stiklainiai.
Už šiukšlinimą galima „užsidirbti“ nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų baudą bei prarasti pažeidimo padarymo priemonę – automobilį, priekabą, motociklą ar dviratį. Jei teršėją pagaus. Bet juk prie kiekvienos eglės kameros nepastatysi. Belieka kreiptis į žmonių sąžinę.
Tyli seni namai, langų akis užmerkę
Savaitgalio kelionės Babrungo vingiais metu ties upės kilpa su buvusiu vandens malūnu stebėjausi, kad unikalus gamtos sukurtas perlas gan apleistas, pakeliui apšiukšlinta. Laužavietėje mėtėsi apdegusios buvusių vaišių pakuotės, seni plastikiniai buteliai, sulankstytos alaus skardinės, plastmasės gabalai. Netoliese merdėja ir sena, kažkada, matyt, graži buvusi sodyba.
Ant stataus ir puikaus Babrungo skardžio nykstanti sodyba rodo, kaip mažai mums rūpi aplinka, kurioje gyvename. Vaizdas tokioms vietoms įprastas – mėtosi daugybė tuščių butelių, plastmasės liekanų, seno šiferio duženų, visokio nereikalingo šlamšto. Ties šlaitu pavojingai žiojėja gili metalu grįsta šaltduobė, kurioje, matyt, laikytos daržovių atsargos žiemai, o dabar tamsiu paros metu tai gali tapt spąstais gyvūnui ar žygeiviui.
Nausodžio seniūnija žinanti, kieno tai valdos, bet kaip žmogų paraginti susitvarkyti? Seniūnijos atstovas pasakojo rašę raštus, raginę savininką tvarkytis, bet iki šiol jokios talkos apleista sodybvietė nematė.
Žinočiau – kam, paskambinčiau, pasiūlyčiau suorganizuoti talką ir sutvarkyti gražų Babrungo vingį. Deja, į privačią valdą nosies kišti negalima, o išsiaiškinti net menkiausią su asmens duomenų apsauga susijusį dalyką darosi neįmanoma.
Gal visgi metas savivaldybėms suregistruoti teritorijose esančius apleistus pastatus ir paraginti jų valdytojus imtis tvarkos. O jei po raginimų savininkai nekreipia dėmesio, tokia apleista nuosavybė, pakeitus reikalingus galiojančius įstatymus, turėtų pereiti vietos bendruomenėms, kurios galėtų spręsti, ką toliau darys su tokiu turtu.
Senasis žavusis Gondingos piliakalnis savo pašonėje taip pat turi jo nepuošiančią kaimynę – apleistą netvarkingą sodybą. Pasak seniūnijos darbuotojo, savininkai lyg ir mėginę šią vietą parduoti, bet apleista sodyba toliau sau dūlija be naujo šeimininko. Matyt, buvusiems jos valdytojams visai nė motais, kad savo nevalyvumu kenkia bendram piliakalnio vaizdui.
Darom. O kur ir kaip ?
Apie rytojaus akciją „Darom“ žurnalistams papasakojo Plungės rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus patarėja Skaistė Sadonytė.
„Plungės rajono savivaldybės administracija, kaip ir kiekvienais metais, prisijungia prie kasmetinės švaros akcijos, suderinusi su seniūnijomis, pasitvirtina tvarkomų teritorijų sąrašą. Sąraše nurodytas vietas tvarko švietimo įstaigų, kitų savivaldybės įmonių ir bendruomeninių organizacijų savanoriai. Visuomeninės švaros akcijos „Darom“, į kurią būtų įtraukti visi norintys rajono gyventojai, pati Savivaldybės administracija neorganizuoja. Kiekvienas rajono gyventojas gali savarankiškai pasirinkti viešą teritoriją, kurią nori sutvarkyti, ir taip individualiai prisidėti prie gamtos švarinimo. Tačiau tokios savanoriškos iniciatyvos turi neapsiriboti vien tik atliekų surinkimu į krūvą. Savanoriai surinktas atliekas privalo sutvarkyti – pristatyti į Jėrubaičių sąvartyno atliekų priėmimo aikštelę. Atliekos priimamos nemokamai“, – aiškino Savivaldybės atstovė.
Akcija „Darom“ vyks rytoj visoje Lietuvoje. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į seniūnijas, o dar geriau – imkimės švarinimosi iniciatyvos patys.
Tą pačią dieną vyks ir masiškiausia iš visų iki šiol vykusių miškų sodinimo talkų, kurios metu planuojama pasodinti net 748 ha naujų miškų. O gal abiejų talkų dalyviai ir medelių pasodins, ir miškuose išmėtytas šiukšles surinks. Tas, kas sodina, niekada nenulauš, o kas renka, niekada pats nešiukšlins. Gražių ir prasmingų darbų!