
Naujausios
Ar nėra tinkamesnio žodžio?
Tarp poezijos posmų, sklidusių iš Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ narių lūpų, tarp skambių kuliškių „Baltų ievų“ dainų posmų, Skuodo trečiojo amžiaus universiteto šokėjų grupės pasirodymų visada atsirasdavo tinkamų žodžių vyresniesiems pavadinti ar į juos kreiptis, aplenkiant tą itališkai anglišką mūsų kalbos imigrantą. Nei šis žodis tiksliai apibūdina, nei aiškiai pasako, kas per vienas yra tas „senjoras“. Turime įvairių savų apibūdinimų, tik kažin ko žodžius išbarstėme pavėjui.
Prieš kurį laiką dar labiau apsidžiaugiau, suradusi buvusios dėstytojos, dabar Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Audronės Nugaraitės paaiškinimą, neseniai pasakytą Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto renginyje. Profesorė pabrėžė, kad „šiuo metu visuomenėje gyvuojantis vyresniojo žmogaus įvaizdis nėra tinkamas. Žodis „senjoras“ neturėtų būti vartojamas kalbant apie vyresnio amžiaus žmogų, nes jaunimas šia prasme vartojamo žodžio „senjoras“ nesupranta. Vyresnio amžiaus žmogus neturėtų pašnekovui priminti esąs pensininkas – jeigu žmogus veiklus, niekam nerūpi jo amžius.“
Lietuva sensta greitai
Kad amžius – ne kliūtis daugybei įdomių ir naudingų veiklų, matome kasdien. Džiugu, kad vyresnės kartos žmonės išdrįsta sugrįžti prie savo pamirštų hobių, vėl šokti ir dainuoti, kurti eiles, tapyti, užsiimti kita menine veikla. Arba tiesiog toliau dirbti pamėgtą darbą ir negalvoti, kad suėjus pensijiniam amžiui ateina ir visų veiklų pabaiga.
Per ilgai ir per įkyriai mūsuose propaguotas jaunystės kultas, bet mažai kalbama apie brandaus amžiaus žmones, jų sukauptą gyvenimo patirtį ir išmintį. Pas mus dar tik pasirodo pirmosios įvairių produktų reklamos, kuriose puikuojasi ne tik jaunyste spindintys veidai, bet ir brandaus amžiaus asmenys. Juk ši vartotojų grupė – viena iš didžiausių.
Jungtinių Tautų duomenimis, per ateinančius tris dešimtmečius vyresnių gyventojų skaičius padvigubės ir perkops 1,5 milijardo. Ši organizacija įspėja, kad 2050 metais 80 proc. tokio amžiaus žmonių gyvens mažas ir vidutines pajamas galinčiose garantuoti šalyse. Planetos gyventojų senėjimas taps vis didesniu iššūkiu sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo ir pagalbos sistemoms.
Lietuvoje džiaugtis šia tema neturime kuo – visoje Europos Sąjungoje esame viena iš greičiausiai senstančių tautų. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, metų pradžioje nuolatinių pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus) skaičius buvo 560 628 asmenys, o vaikų – ketvirtadaliu mažesnis.
Ragina atsigręžti į vyresnes moteris
Šiemet minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną Jungtinės Tautos ragino atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus moterų problemas. Vyresnės kartos planetos gyventojos su jomis susiduria kasdien socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, iki šiol sunkesnė moterų padėtis ir nelygybė neretai tęsiasi visą jų gyvenimą. Dėl to šiemet raginta užtikrinti lyčių lygybę, į politinius ir kitus procesus labiau įtraukti vyresnio amžiaus moteris, nes jos sudaro didesnę vyresnio amžiaus žmonių grupės dalį.
Jungtinių Tautų išplatintame pranešime teigiama, kad vyresnės kartos moterys reikšmingai prisideda prie politinio, pilietinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo, bet jų indėlis ir patirtis dėl susiformavusio stereotipinio požiūrio neretai lieka nepastebimas. Diskriminacija dėl amžiaus ir lyties didina jau esamą ir kuria naują nelygybę.
„Kai ateisi į tuos metus“
„Suprasi, kai ateisi į tuos metus“, – žadėdavo nuo vaikystės mano gyvenime vis atsirasdavusios vyresnės moterys. Jos mane lydėjo, saugojo, pasakojo, perspėjo, mokė ir auklėjo. Tarsi norėdamos atiduoti visus sukauptus gerus, o neretai ir skaudžius jausmus, apsaugoti nuo klaidų, kurias padarė pačios ir vis dėl jų graužėsi, įspėti apie pavojus, nušluostyti ašaras, birusias po patirtų nesėkmių, kartu džiaugėsi mažesniais ar didesniais laimėjimais. Visos jos buvo stebinančiai geros, netikėtai atsirasdavo ir tyliai išnykdavo iš mano gyvenimo.
Kiekviena jų paliko pėdsaką širdyje, tarsi audimo raštą, kurio margumas ir įvairumas dažnai gelbsti ir šiandien. Ar visada prisimenu savo geradares, ko iš jų išmokau, ką pamiršau kasdien patikrina gyvenimo egzaminas. Ir pamažu atsimezga tiek kartų girdėto pasakymo prasmė.
Senatvėn žvelkime kaip į veidrodį
Tikra tiesa, senėjimas ir senatvė keičia ne tik moterų gyvenimus. Tik jos greičiau ir aštriau nei vyrai pajunta, ką tai reiškia. Susitaikyti su biologiniais ir psichologiniais pokyčiais ir tarsi iš naujo išmokti gyventi nėra lengva nei moterims, nei vyrams.
Vis tik, jei pirmą jubiliejų pažymėjęs vyras mėgintų pretenduoti, sakykime, kad ir į vadovaujantį postą, dažnai jo amžius nebūtų taip pastebimas kaip penkiasdešimtmetį perkopusios moters. O ir alga jam tektų riebesnė, nes kaip tokio amžiaus vyrui duosi kokį piemenišką atlyginimą. O štai tokio amžiaus moteriai susirasti darbą arba kilti karjeros laiptais neretai tampa iššūkiu. Lyg jai jau viskas – praeity. Ir algos jai turi užtekti liesesnės, ir darbas turi būti labiau tinkantis, sakykim, kokios valytojos, prižūrėtojos ar sargės – iki pensijos užteks ir tokio. Ar dažnai mūsuose pasitaikė sutikti indų plovėją, valytoją, slaugą, melžėją vyrą?
Vis sakoma „moterėlė“, „bobutė“, nužeminamai pabrėžiant, kokios jos vargšelės, vienoms seksis blogai. Juk vis dar dažnai sakoma „Ką ten ta moterėlė viena padarys“. O ar teko išgirsti analogiškų palyginimų vyrų atžvilgiu?
Paradoksalu, aktyviausios šioje amžiaus grupėje yra moterys, net ir vos bekrutančios, jos vis dar rūpinasi kitais. Gyvenime įpratusios rūpintis šeima ir artimaisiais, bet rečiau – savo poreikiais, moterys išmoko savo laiką susidėlioti taip, kad jo užtektų ir namams, ir pomėgiams. Kad pagyvenusios moterys yra aktyvios, išradingos ir kūrybingos, parodė ir tądien Kuliuose vykusi smagi popietė.
Belieka tikėtis, kad kiekvienas jaunas žmogus, kuriam ateitis atrodo kaip begalybė, į pagyvenusį ar seną žmogų žvelgs tarsi į veidrodį, suprasdamas, kad tai jo ateitis. Kaip ir kiekvienas senas žmogus, žvelgdamas į jaunuolį, dažnai mato savo praeitį. Be skirtingų kartų bendrystės ir supratimo, be praeities stiprybės ir jaunystės polėkio nebus darnos ir ateities. Kurkime ją kartu, kad gerai ir saugiai jaustumėmės visi.