
Naujausios
Vargonai ant kalno
Kelionės nuveda įvairiausiais takais ir pateikia netikėčiausių įspūdžių. Kiekvienam, apsilankiusiam Austrijos Tirolio žemės viduramžiais įkurtame Kufšteino mieste, atradimu tampa didžiausi pasaulyje vargonai po atviru dangumi – Heldenorgel (Didvyrių vargonai).
Šis unikalus muzikos instrumentas įkurdintas nuo XIII a. kronikose minimoje Kufšteino tvirtovėje ant aukštos Festungsberg kalvos. Kufšteino tvirtovė – iki šiol vienas įspūdingiausių viduramžių statinių Tirolyje ir visoje Austrijoje.
Ant Inn upės kranto, netoli Vokietijos sienos, įsikūrusiame kalvomis apsuptame mieste prekybai ir judėjimui tarp Bavarijos ir Austrijos kontroliuoti XIII a.
pradžioje buvo pastatyta Geroldstek tvirtovė. Vėliau imperatoriaus Maksimilijano sprendimu ji perstatyta į bastijoną. Vieno iš bokštų – Kaiserturm (Kaizerio bokšto) – sienos storis siekia 7 metrus. Jį puošia senovinis saulės laikrodis. Laikui bėgant šiame bokšte būta visko, net kalindavo ypatingus valstybinius nusikaltėlius, jų vienutės išlikusios iki dabar.
Kritusiems kare atminti
Į Kufšteiną minias turistų sutraukia ne tik tvirtovė ir jos įdomybės, bet būtent Heldenorgel (Didvyrių vargonai) ir jų plačiai kalnuose sklindanti muzika.
Didžiausių pasaulyje lauko vargonų istorija prasidėjo 1924 m., kai Insbruke gyvenęs Tirolio ypatingojo pėstininkų pulko kariškis, kompozitorius ir vargonų meistras Maksas Depolo sumanė Kufšteino tvirtovėje pastatyti didelius lauko vargonus. Instrumento muzika turėjo įamžinti, pagerbti ir priminti žuvusiųjų Pirmajame pasauliniame kare auką.
M. Depolo sumanymas įgyvendintas per septynerius metus, čia pastatyti kompanijos E. F. Walcker iš Ludvigsburgo vargonai, jau tada buvę didžiausi pasaulyje po atviru dangumi. Pirmą kartą jie sugaudė 1931 metais.
Ir vargonus statant, ir pernai minint jų devyniasdešimtmetį pasaulį krėtė nemalonios peripetijos.
Iš pradžių vargonus planuota pastatyti dar didesnius, bet dėl didžiosios 1929 m. ekonominės krizės užmojus teko apkarpyti. Iš pradžių lauko vargonus sudarė 1813 vamzdžių ir 26 registrai, o dėl didžiulio instrumento dydžio vargonininko pultas buvo įrengtas už 90 metrų, pakalnėje, atskirai pastatytame vargonininko namelyje.
Į oficialų instrumento atidarymą atvyko daugiau nei 20 tūkst. svečių, tame tarpe ir tuometis Austrijos federalinis prezidentas Vilhelmas Miklasas, kaimyninių šalių atstovai, apie šį įvykį rašė Europos ir kitų šalių žiniasklaida.
Kasdien skambanti vargonų muzika
Nuo tada kasdien punktualiai 12 valandą skamba šių vargonų muzika. Priklausomai nuo oro sąlygų ir vėjo krypties, ji girdima net 10–13 kilometrų spinduliu ir gali nuskristi net iki kaimyninės Vokietijos Bavarijos žemės pakraščio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai šalyje lankosi daugiau turistų, šis vargonų koncertas kartojamas ir 18 valandą. Vargonuojama po ketvirtį valandos be pertraukų ir išeiginių, šviečiant saulei, lyjant lietui ar siaučiant vėtroms, griežtai tuo pačiu laiku. Nesvarbu, yra klausytojų ar tuščia, melodija skamba kasdien, metai iš metų, per šventes ir išeigines. Šios tradicijos pagrindinis tikslas – prisiminti tuos, kurių gyvybes atėmė karo mašina.
Vargonai – turbūt vienas iš sudėtingiausių muzikos instrumentų, tačiau šių „Heldenorgel“ vargonų valdymas yra dar sudėtingesnis, nes vargonininkas garsą išgirsta su tam tikru pavėlavimu. Jis neišvengiamas garsui sklindant 100 metrų ilgio kabeliu, taigi vargonininkas groja aidu.
Žinoma, kalne esantis instrumentas yra apsaugotas nuo atšiaurių oro sąlygų, aprūpintas moderniomis šiuolaikinėmis technologijomis ir, reikalui esant, galėtų būti valdomas automatiškai, tačiau iki šių modernių laikų čia dirba keli vargonininkai. Nuo 2009 m. Kufšteino tvirtovėje groja tarptautinių konkursų apdovanojimus pelnęs vargonininkas iš Bavarijos Johannesas Bergeris ir dar 3 vargonininkai.
Ar garsiai skambės vargonai Žemaitijoje?
Vargonai ir vargonų muzika sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Sudėtinga vargonų statybos technika ir su tuo susijusios išlaidos riboja šių muzikos instrumentų gausą, be to, nėra tiek daug meistrų, galinčių vargonus padaryti ar juos restauruoti. Nykstantis vargonų statybos ir vargonų muzikos menas nuo 2017 metų įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Savo krašte turime nemažai vargonų ir vargonininkų, neseniai restauruoti Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos vargonai.
Belieka pasvajoti, gal ateityje sulauksime ir kokio Žemaitijos vargonų muzikos festivalio ar iniciatyvos, panašios į austrų „Heldenorgel“ muzikavimą. Turime ir savų pavyzdžių: šiemet minint Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos metus Lietuvos nacionalinė vargonininkų asociacija kiekvieną ciklo „Vox organi Cathedralis 2022“ koncertą dedikavo šio leidinio bendradarbiams, steigėjams, redaktoriams, autoriams, vertėjams, leidėjams ir platintojams. Artėja lapkritis, Visų Šventųjų ir Vėlinių šventės. O gal šis laikas taps ir raminančios vargonų muzikos atradimu?