Tre­ne­ris, ku­rio dė­ka Plun­gė­je at­gi­mė sun­kio­ji at­le­ti­ka

Nuot­r. iš Ed­var­do ZA­NIAUS­KO as­me­ni­nio al­bu­mo

– Su ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis, min­ti­mis pa­si­ti­ko­te ju­bi­lie­jų?

– Užk­lu­po dve­jo­pi jaus­mai. Sup­ran­tu, jog me­tai bė­ga, bet kar­tu ir džiau­giuo­si. Mat gy­ve­ni­me pa­vy­ko kai ką ir nu­veik­ti.

– Atsk­leis­ki­te, kas jus pa­ska­ti­no pa­si­rink­ti spor­ti­nin­ko ke­lią?

– Da­lį vai­kys­tės pra­lei­dau Ša­tei­kiuo­se. Su šei­ma gy­ve­no­me di­de­lia­me me­di­nia­me na­me, ku­ris kaž­ka­da pri­klau­sė gra­fams Plia­te­riams. Iki šiol su nos­tal­gi­ja pri­si­me­nu nuo­sta­bią gam­tą ir Ša­tei­kių par­ką. Su drau­gais daug lai­ko pra­leis­da­vo­me lau­ke. Su­si­gal­vo­da­vo­me įvai­rių už­siė­mi­mų, žie­mą sli­di­nė­da­vo­me. Ko­dėl tai ak­cen­tuo­ju? To­dėl, kad toks fi­zi­nis la­vi­ni­ma­sis atei­ty­je ta­po tvir­tu pa­grin­du siek­ti ge­rų spor­to re­zul­ta­tų.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2026 m. sausio 09 d. numeryje (Nr. 2).