www.zemaiciolaikrastis.lt

Li­min­ga tarp gė­lių ir žmo­nių

Bu­vu­si Plun­gės vai­kų glo­bos na­mų di­rek­to­rė Ge­no­vai­tė Ūsie­nė, nors jau sep­ty­ne­rius me­tus yra išė­ju­si pel­ny­to poil­sio, vis dar to­kia pat – dir­ban­ti, sku­ban­ti, ku­pi­na ener­gi­jos. Su Ge­no­vai­te su­si­ti­ko­me jos bu­te, pil­na­me gė­lių, kur sie­nas puo­šia bu­vu­sių glo­bo­ti­nių pa­veiks­lai, šir­dį džiu­gi­na jų vai­kiš­ka ran­ka ra­šy­ti svei­ki­ni­mai ir laiš­ku­čiai. Kas­ryt mo­te­ris dvi­ra­čiu mi­na į so­dy­bą, kur, kaip pa­ti sa­ko, dir­ba kaip dar­be – iki penk­tos va­lan­dos va­ka­ro, tik jau ne ki­tiems, o pa­ga­liau sau: plu­ša dar­že, šilt­na­miuo­se ir di­džiu­liuo­se gė­ly­nuo­se.
Auš­ros DIR­VONS­KIE­NĖS nuo­tr.

Ke­lias į vai­kų na­mus – ne­pla­nuo­tas, bet li­ki­mo nu­lem­tas

G. Ūsie­nė pri­si­me­na, kaip prieš dau­ge­lį me­tų pra­dė­jo dirb­ti vai­kų glo­bos na­muo­se. Prieš tai dir­bo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riu­je ins­pek­to­re.

„Vai­kų na­mai ta­da bu­vo kaip pra­keik­ti – ir var­do ge­ro ne­tu­rė­jo, ir va­do­vai daž­nai kei­tė­si… Si­tua­ci­ja priė­jo kri­ti­nę ri­bą – išė­jo di­rek­to­rius, ki­lo su­maiš­tis, ne­bu­vo kam net al­gų iš­mo­kė­ti. Vie­ną žmo­gų kal­bi­nam ei­ti di­rek­to­riaut, ki­tą – nie­kas ne­no­ri. Ne­ma­ty­da­ma ki­tos išei­ties, lai­ki­nai pa­si­siū­liau pa­ti pa­dir­bė­ti. Bet tas „lai­ki­nai“ ta­po vi­sam gy­ve­ni­mui“, – lem­tin­gą spren­di­mą pri­si­mi­nė mo­te­ris.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. spalio 28 d. (Nr. 83) priede „Vakarų Lietuva“.

Dalintis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: