www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2026-04-16
Facebook

Komentarai

img0147

Ne tik švęskime

Ma­riu­po­ly­je pa­ra­do ne­bu­vo, nes ru­sams žy­giuo­ti ne­bu­vo kur: ke­liai griuvė­siais nu­klo­ti, o Mask­vo­je ypa­tin­gai švęsti taip pat ne­pa­vy­ko. V. Pu­ti­nas at­rodė pa­vargęs, gal net šiek tiek pa­tinęs. Oras, gir­di, blo­gas lėktu­vams skris­ti, o lai­vai Rau­do­no­jo­je aikštė­je juk nie­ka­dos ne­plauk­da­vo. Juo la­biau kad da­bar jie vis gi­lyn ne­ria… Nie­kas ne­skelbė nei ka­ro, nei vi­suo­tinės mo­bi­li­za­ci­jos. Ka­ras […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Metus maitinanti pavasario diena

Kaip duo­nelė iš­mie­go­jo Ne­re­tas žmo­gus ge­ro­kai nu­stebtų pa­klaus­tas, ką jam reiš­kia sėja. Nie­kas apie tai ne­ra­šo laik­raš­čiuo­se ir ne­kal­ba per ži­nias, nes tai vyks­ta: kaž­kas sėja, so­di­na ir tiek. O kaž­ka­da, kai kai­muo­se gy­ve­no di­desnė da­lis Lie­tu­vos, sėjos me­tas bu­vo ne­pap­ras­tai svar­bus. Vi­si pa­va­sa­rio dar­bai turė­jo nuo oro sąlygų la­bai pri­klau­santį ei­liš­kumą. Pa­va­sarį pir­miau­sia žiūrė­jo, […]

Daugiau
080943131

Vėl gegužio žiedai

Na, o mes – kaip vi­sa­da. Ge­gužę pra­dėjo­me tar­pu­sa­vio gin­čais. Net ir tai, kad ge­gužės pirmąją šventė­me Mo­ti­nos dieną, ne­lei­do pri­mirš­ti am­ži­no gin­čo: švęsti ar ne Tarp­tau­tinę dar­bo žmo­nių dieną? Nešvęs­ti galė­tu­me, bet la­bai jau no­ri­si lais­va­die­nio. Tad pa­si­ūly­mas ne­tru­ko atei­ti: keis­ki­me ge­gužės pirmąją į ge­gužės tre­čiąją, ta­da galė­tu­me švęsti bend­ros Len­ki­jos ir Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Vargai dėl vaistų

Dar vie­na re­for­ma Ren­giamą dar vieną re­formą su­pran­ta, turbūt, tik pa­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Aiš­ki­na­ma, kad šis jos spren­di­mas priim­tas at­si­žvel­giant į su­var­to­jamų vaistų kiekį ir iš­leis­tus pi­ni­gus jiems įsi­gy­ti. Baisė­da­ma­sis, kad kas­met į vais­ti­nes gra­ži­na­ma apie 30 tonų ar­ba 6 sunk­ve­ži­miai vaistų, mi­nist­ras siū­lo keis­ti me­di­ka­mentų kom­pen­sa­vi­mo tvarką ir ska­tin­ti pa­cien­tus rink­tis vais­tus su […]

Daugiau
1503-4779

Siauru spinduliu pašvietus

Baigė­si pre­zi­den­to rin­ki­mai Prancū­zi­jo­je. Rin­ki­mus ant­rą kartą laimė­jo Ema­nue­lis Mak­ro­nas. Ma­ne ste­bi­no tai, kad rin­kimų re­zul­ta­tai bu­vo nu­spėti jau pir­mo­mis mi­nutė­mis po rin­ki­mi­nių apy­lin­kių už­da­ry­mo. Tai ro­do, kaip tiks­liai dir­ba ap­klausų or­ga­ni­za­to­riai, ku­rie apie pa­si­rin­ki­mus su­ži­no iš bal­suo­tojų, šiems pa­li­kus rin­kimų vie­tas. Be to, tai at­skleid­žia, kad prancū­zai ne­gud­rau­ja, drąsiai sa­ko, už kurį kan­di­datą ati­davė […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Nesibaigiantys rūpesčiai dėl šiukšlių

Kiek kai­nuo­ja ap­lai­du­mas? Kol kas tai tik sva­jonės… bet ak­ci­ja įvy­ko. Dau­ge­lis pa­tys pa­si­rūpi­no su­rinktų šiukš­lių iš­ve­ži­mu, ta­čiau ne vie­no­je se­niū­ni­jo­je kal­nai su­rinktų šiukš­lių ir senų pa­dangų visą sa­vaitę laukė sa­vo pa­sku­tinės ke­lionės. Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės eko­logė Ro­ber­ta Ja­ku­mienė „Že­mai­čiui“ sakė, kad šva­ros ak­ci­ja „Da­rom“ pra­ėjusį sa­vait­galį or­ga­ni­zuo­ta vi­so­se se­niū­ni­jo­se. Tvarkė­si Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos, se­niū­nijų dar­buo­to­jai, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Talkų šeštadienis

Aš mo­ku – te­gul tvar­ko ki­ti? Tik­riau­siai dau­ge­lis šven­tinį Ve­lykų sa­vait­galį pa­traukė­te pa­si­vaikš­čio­ti, pa­si­gėrėti bun­dan­čia gam­ta. Ir ne vie­nas grįžo­te su­bju­ru­sia nuo­tai­ka bei klau­si­mu –  kodėl nie­kas ne­sut­var­ko ir ne­su­ren­ka šiukš­lių? La­bai ge­ras klau­si­mas, pir­miau­sia – sau pa­čiam. Jei pa­si­vaikš­čio­ji­mo me­tu pa­kel­tu­me bent vieną kaž­kie­no neat­sa­kin­gai nu­mestą šiukšlę, tai būtų pui­ki pra­džia šva­res­nio ry­to­jaus link. […]

Daugiau
0809435081

Kaip pažiūrėsim

Šiais me­tais ši šventė bu­vo di­di ne vien re­li­gi­ne, bet ir bend­raž­mo­giš­ka pra­sme: net dve­jus me­tus iš eilės dėl pan­de­mi­jos su­var­žymų ne­galė­jo­me jos švęsti kar­tu su pa­čiais ar­ti­miau­siais žmonė­mis: tėvais, vai­kais, ki­tais šei­mos na­riais. Už­tat šie­met ti­kin­tie­ji ne­til­po baž­ny­čio­je, o po šei­my­ni­nių pietų pa­si­vaikš­čio­ti at­nau­jin­ta Plungės jūros pa­kran­te išėję žmonės su­pra­to, kad vai­kai ar anū­kai […]

Daugiau
1503-4779

Švęskime gyvenimą

Pra­sidė­jus ir te­be­sitę­siant ka­rui Uk­rai­no­je, no­riu pa­lies­ti „slid­žią“ temą: kaip baž­ny­čia rea­guo­ja į karą, į ag­re­siją ir ag­re­so­rius. Nie­kam nėra pa­slap­tis, jog baž­ny­čia, jos at­ski­ri atstovai nie­ka­dos ne­vengė at­si­liep­ti į pa­sau­ly­je vyks­tan­čius įvy­kius, iš­ky­lan­čias pro­ble­mas. Pas­ku­ti­nis pa­vyz­dys bu­vo baž­ny­čios tarnų po­zi­ci­jos ak­ty­vus reiš­ki­mas CO­VID-19 li­gos įsi­siū­ba­vi­mo me­tu. Bu­vo kal­ba­ma ir apie ka­ran­tiną, ir apie skie­pi­jimą­si, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Šventų Velykų laukimas

Ką už­marš­tin nu­nešė lai­kas ir pan­de­mi­ja Prabė­go dau­gybė metų, bet at­min­ty­je vis iš­ky­la se­ne­lio „gu­la­mo­sios tro­bos“, ar­ba mie­ga­mo­jo, sie­nos su ma­žais mels­vais, tar­si neuž­mirš­tuo­lių žie­de­liais iš­ra­šy­tais ta­pe­tais. Jie ge­ro­kai nu­si­trynę, ypač prie lo­vos po ma­žu ant sie­nos ka­ban­čiu puo­de­liu, ku­ria­me vi­sa­da būda­vo šla­ke­lis van­dens. Va­ka­rais, pirš­tais pa­lie­tu­si van­denį, mo­čiutė ant krūtinės dėda­vo kry­žiaus ženklą, dėko­da­ma Die­vui […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Švaros mėnuo. O gal metai?

Bulvės Ty­ras kaip plas­ti­kas van­duo Kiek­vie­nas gy­ven­to­jas, net ne­įtar­da­mas to, per sa­vaitę pra­ry­ja ma­žiau­siai ban­ko kor­telės dyd­žio, o gal ir di­desnį kiekį mik­rop­las­ti­ko. Per me­tus iš mūsų nu­ry­to plas­ti­ko jau būtų ga­li­ma iš­lie­ti gais­ri­nin­ko šalmą. Per de­šimt­metį jo su­val­go­me apie pust­re­čio ki­log­ra­mo ar­ba po­rą ka­na­li­za­ci­jos vamzd­žių. Jei ir to­liau taip, tai per sa­vo am­žių į […]

Daugiau
080942685

Kanclerio išmintis

Vie­ni ren­ka pa­galbą uk­rai­nie­čiams daik­tais, per­ve­da pi­ni­gi­nes lėšas, ge­ban­tys or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius lab­da­ros ren­gi­nius-kon­cer­tus, at­si­sa­ky­da­mi ho­no­rarų. Drąsiau­sie­ji va­žiuo­ja į Uk­rainą ar į pa­sie­nio zoną, kad nu­vežtų daik­tų ir par­vežtų pa­bėgėlius, ki­ti gi  su­tei­kia pa­stogę pa­bėgėliams. Vis­kas jau­di­nan­čiai gra­žu. Kai kas ty­liai se­ka įvy­kius ir smer­kia karą bei už­ka­riau­to­jus. Tai ir­gi ge­rai: net ir jų ty­li pa­ra­ma […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Siuntė mane…“

Da­bar – ga­li­ma? Toks teis­mo po­sėdis iš tiesų ne­vy­ko ir to­kio spren­di­mo nie­kas ne­priėmė. Nei ši, nei ki­tos dai­nos su sod­ria ly­ri­ka Lie­tu­vo­je neužd­raus­tos, o LRT ga­li to­liau ne­var­žo­ma iš­mo­nin­gai trans­liuo­ti sa­vo lai­das. Kol kas gelbė­ji­mo ak­ci­jos ne­rei­kia nei A. Ma­mon­to­vui bei jo šau­niems vy­ru­kams, nei LRT. Tai tik ba­land­žio pir­mo­sios po­kštas. Galbūt ki­tu me­tu […]

Daugiau
dsc0032

Seni draugai, naujos idėjos

Kaip ne­keis­ta, bet grupės drau­gai ren­kamės kas­met. Su­si­ti­ki­muo­se kal­bam ne tik apie šei­mas, vai­kus, anū­kus, bet da­li­namės ir idė­jo­mis, ku­rios mūsų vis dar neap­leid­žia. Prieš po­rą metų drau­go su­for­mu­luo­ta idė­ja ir jo įdir­bis ne­se­niai lei­do laik­raš­čiui „Že­mai­tis“ ir Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tui bei jo Ma­te­ma­ti­nio mo­de­lia­vi­mo ka­ted­rai pa­si­ra­šy­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tartį, ku­rios esmę že­miau ir išdės­ty­siu. Dau­gu­ma […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Skriski, skriski Lietuvėlėn, tu gandreli baltas

Ar ruošiatės mokslo metų pradžiai? Gand­ri­nių ne­beš­ven­čia­me, bet gandrų su­grįži­mo lau­kia­me ne­kant­riai, dai­ry­da­mie­si, ka­da pa­laukė­je su­bo­luos rau­don­ko­jis juo­das­par­nis gu­žuo­lis, par­ne­šan­tis pa­va­sa­rio ši­lumą. Ar gand­rai lai­ko­si gam­tos įsta­tymų? Šie­met gand­rai, kaip ir dau­ge­lis kitų paukš­čių, su­grįžo anks­čiau nei įpras­ta. Žvel­sos lan­kas pir­mas gand­ras ap­lankė dar savaitės pra­džio­je. Atid­žiai ap­žiūrė­jo ba­las, ku­rio­se šiuo me­tu ves­tu­vi­nes dai­nas kur­kia pra­budusios […]

Daugiau
g2202-00021

Pavasariniai pasivaikščiojimai

Ki­ta da­lis Lie­tu­vos žmo­nių ma­no, kad nie­ka­dos nėra vėlu kalbė­ti apie žmo­nių tei­ses, nes jo­mis tu­rim galė­ti nau­do­tis jau šian­dien. Jie taip pat ma­no, kad vi­di­niai ne­su­ta­ri­mai, gin­čai yra ga­li­mi ir net neiš­ven­gia­mi – tai ska­ti­na de­mok­ra­ti­jos vys­tymą­si ša­ly­je. Aš pa­ts as­me­niš­kai tu­riu tvirtą po­zi­ciją dėl šio įsta­ty­mo. Vis­gi šian­dien norė­čiau skai­ty­to­jams pa­teik­ti ke­letą gy­ve­ni­miškų […]

Daugiau
dsc0103

Pasveikinkim vieni kitus

Pats ne­pre­ten­zin­giau­sias pa­svei­ki­ni­mas – vals­ty­binės vėlia­vos iškė­li­mas šven­tinę dieną. Ir vald­žios žmonės, ša­lies svar­biau­si as­me­nys, sa­vi­val­dy­bių va­do­vai, įstaigų ad­mi­nist­ra­ci­jos,  įvai­riau­siais būdais – šven­ti­niais su­si­rin­ki­mais, mi­tin­gais, svei­ki­ni­mais spau­dos pus­la­piuo­se – tų šven­čių pro­go­mis tal­piais žod­žiais sten­gia­si pa­svei­kin­ti bend­ra­pi­lie­čius. Ka­dan­gi „už­ki­bau“ ant vie­no skai­ty­to­jo įdo­maus pa­stebė­ji­mo, pa­band­žiau pa­sek­ti, kaip mūsų sa­vi­val­dos at­sto­vai svei­ki­na ra­jo­no gy­ven­to­jus. Apž­val­gai pa­si­rin­kau […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Valdovų beprotybė

Kai val­do­vai val­do pa­saulį, o juos – li­gos Be­veik prie­š tris de­šimt­me­čius britų is­to­ri­ko, dėsty­to­jo, bu­vu­sio dva­si­nin­ko, Ka­ra­liš­ko­sios is­to­rikų drau­gi­jos na­rio, o taip pat bu­vu­sio Oks­for­do Lin­kol­no ko­le­gi­jos rek­to­riaus V. H. H. Gry­no (1915–2005) vie­na pa­sku­ti­nių stu­dijų 2008 m. bu­vo iš­vers­ta ir į lie­tu­vių kalbą. Se­niai ieš­ko­ma at­sa­kymų į klau­simą, kodėl vie­nu ar ki­tu is­to­ri­niu […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Diena, pakeitusi pasaulį

Merų algos pašoko dvigubai Kai no­ri muš­ti, lazdą ran­di Dve­ji pan­de­mi­jos me­tai iš­kan­ki­no bei su­prie­ši­no vi­suo­menę, bet tos pro­ble­mos pa­si­rodė tik pro­blemėlės, kai Krem­liu­je su­gal­vo­ta brol­žu­diš­ka be­pro­tybė vieną dieną iš­si­lie­jo į karą prie­š ne­prik­lau­somą, ge­resnę ateitį ku­rian­čią šalį. Ne­pai­sy­da­ma jo­kių tarp­tau­ti­nių su­tar­čių, ne­gerb­da­ma su­ve­re­nios ša­lies, neat­siž­velg­da­ma į tai, kad net Olim­pi­nių žai­dy­nių ofi­cia­lus lai­kas dar ne­si­baigė […]

Daugiau
080942685

Klausimėliai

Šian­dien ir aš pa­teik­siu klau­simė­lių. At­sa­kymų į juos man ne­rei­kia. Ge­rai būtų, kad kiek­vie­nas jūsų į juos at­sa­ky­tumė­te sau. Aš tą jau pa­da­riau. Pa­lengvė­jo. Turėtų pa­lengvė­ti ir jums. Tie­sa, gal dau­gu­ma į juos sau jau yra at­sakę. Te­ma, ži­no­ma, šian­die­nos ak­tua­li­ja – ka­ras Uk­rai­no­je. Ar pa­stebė­jo­te, kaip prie­š kiek lai­ko so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­daugė­jo „ne­kal­tos“ in­for­ma­ci­jos: […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Parlėks vieversys, visas žagres sutaisys

Išrinktieji postus dalijasi, o seniūnai – užleidžia (?) Vie­ver­sys, žemės pil­kas grums­tas Ventės Or­ni­to­lo­ginės sto­ties vedė­jas Vy­tau­tas Ju­sys „Že­mai­čiui“ sakė, kad dar iki Vie­ver­sio die­nos Ne­mu­no del­tos ap­sem­tuo­se lau­kuo­se plau­kio­jo gul­bių gies­mi­nin­kių būriai, lau­kuo­se ir pie­vo­se pa­stebė­tos pil­ko­sios, tund­rinės, žel­me­ninės ir bal­ta­kaktės žąsys, skraidė būriai pa­prastųjų pem­pių, yra varnėnų, po­ro­mis jau vaikš­tinė­ja pil­ko­sios gervės. O kiek […]

Daugiau
0809435081

Demokratijos grimasos

Ki­ta mūsų ša­lies gy­ven­tojų da­lis ne­drąsiai, bet vis gar­siau kal­ba apie tai, kad lai­kas būtų vald­žios at­sto­vams, teis­mams, par­ti­joms, vi­suo­menės au­to­ri­te­tams  griež­čiau pa­si­sa­ky­ti ir už­kar­din­ti to­kiuo­se su­si­rin­ki­muo­se vyks­tan­čius teisės ir teisėt­var­kos pa­žei­di­mus, at­kur­ti rimtį, ku­ri taip rei­ka­lin­ga pa­sau­linės pan­de­mi­jos ir po­li­tinės si­tua­ci­jos aki­vaiz­do­je. Kaip vi­sa­dos to­kio­se si­tua­ci­jo­se sun­ku nu­sta­ty­ti, kas tei­sus, kas trokš­ta dik­tatū­ros, o […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Kodėl gim­ta­die­nis va­sa­ry­je Se­na­ja­me Tes­ta­men­te, Prad­žios kny­go­je, esantį pa­da­vimą apie Ba­be­lio bokštą ži­no­me vi­si. Kaip ir tai, kad jo sta­ty­ba bu­vu­si kal­ta dėl to, jog žmo­ni­ja pra­kal­bo tiek daug skir­tingų kalbų. Mat po pa­sau­li­nio tva­no bu­vu­si vie­na tau­ta su vie­na kal­ba, bet nu­spren­du­si pa­si­sta­ty­ti did­žiulį bokštą į pa­tį dangų. Die­vui tai ne­pa­tikę, jis su­maišęs žmo­nių kal­bas, […]

Daugiau
g2202-00021

Keista savaitė laša

Aiš­ku, kad lie­tu­viai olim­pia­do­je kalnų ne­nu­vertė, nuo kalnų spar­čiai ne­nu­si­lei­do, ant le­do ypa­tin­go grakš­tu­mo ne­de­monst­ra­vo, šūviai taip pat bu­vo tik vi­du­ti­niš­kai taiklūs. Tad ir šios sa­vaitės re­zul­ta­tai ste­buklų neat­neš. Liks džiaug­tis bent tuo, kad Pe­ki­ne turė­jom re­kor­diš­kai gau­sią spor­ti­ninkų de­le­ga­ciją. Be spor­ti­nių pa­sie­kimų olim­pia­da dovanojo naują do­pin­go skan­dalą. Į jį pa­kliu­vo ta­len­tin­giau­sia Ru­si­jos le­do čiuožė­ja. […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Trispalvė širdyje ir vėjyje

Blo­gai, blo­giau, blo­gyn Kiek­vie­na kar­ta tu­ri „sa­vo“ is­to­riją, sim­bo­lius ir did­vy­rius, sa­vaip šven­čia ar mi­ni šven­tes. Kas bus svar­bu ir įsi­min­ti­na da­bar­ti­niam jau­ni­mui, kaip jie atei­ty­je švęs vals­tybės Nep­rik­lau­so­mybės ir ki­tas „pro­to­ko­li­nes“ šven­tes? Ko­kias pa­mo­kas, ma­ty­da­mi ne­ma­žos da­lies at­sainų po­žiūrį į vals­tybės šven­tes ir įvai­rius vals­tybės sim­bo­lius, iš­moks iš vy­resnės kar­tos? Kodėl taip nu­ti­ko, kodėl nei […]

Daugiau
img0225

Alio, alio, Baločka Jonas klauso

Vi­si, kas do­mi­si sa­vo vai­kais ar­ba dir­ba su sve­ti­mais mo­kyk­lo­je, aiš­kiai ga­li su­for­mu­luo­ti, kokį nei­giamą po­veikį vai­kams da­ro šis moks­lo ste­buk­las: lai­ky­se­nos ir re­gos po­ky­čiai, gy­vo bend­ra­vi­mo su bend­raam­žiais su­mažė­ji­mas, lais­va­lai­kio ne­bu­vi­mas ir tam tik­ras nei­gia­mas po­vei­kis iš šių švie­čian­čių lan­ge­lių. Da­bar mo­ky­to­jai ne­mažą lai­ko dalį yra pri­vers­ti skir­ti su­val­dy­ti ra­šinė­jan­čius ži­nu­tes, nar­šan­čius so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Žiemą – brolis, vasarą – molis

Ga­bi­jos na­me­liai Kiek­vieną kartą, kai tėviškė­je dings­ta elekt­ra, mus gelbs­ti se­na ge­ra kros­nis. Ir tro­ba pa­šy­la, ir val­gio ga­li iš­si­vir­ti. O sėdint prie šil­to pe­čiaus net stūgau­jan­ti žie­mos pūga ar ru­dens vėtra at­ro­do vi­sai jau­ki. Prieš ke­lio­li­ka metų kros­niai pa­darė­me „kos­me­tinę ope­ra­ciją“. Šiek tiek at­nau­ji­no­me seną, prie­škarį me­nan­čią iš­vaizdą, pa­gra­žin­da­mi nau­ja ei­le kok­lių, mat taip […]

Daugiau
080942685

O, sporte, tu – taika

Tei­sybės dėlei tu­riu pri­min­ti, kad mėgi­na­ma į šį olim­pinį judė­jimą „įsi­kiš­ti“ ki­tais būdais: boi­ko­tuo­jant žai­dy­nes. Štai vyks­tant 1980 metų va­sa­ros olim­pia­dai Mask­vo­je, jo­je ne­da­ly­va­vo dau­gybės Va­karų vals­ty­bių spor­tinės ko­man­dos. Dėl to ši olim­pia­da spor­ti­ne pra­sme daug pra­ra­do, nors Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai jo­je ir laimė­jo ne­ma­žai me­da­lių. Ta­rybų Sąjun­ga ne­li­ko sko­lin­ga: 1984 me­tais Los And­že­lo va­sa­ros olim­pinė­se […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Žiemos dovanos – ledas ir ledaunės

Pasveikinti sporto veteranai Le­do rūmuo­se nuo se­no Šių laikų su­lau­ku­sių le­dau­nių – le­do sau­gyklų – nors ir ne­daug, bet dar ga­li­ma su­ras­ti Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se. Vy­resnės kar­tos at­min­ty­je dar gy­vuo­ja ir pa­ly­gi­ni­mas, ku­riuo la­bai šaltą pa­talpą anks­čiau api­būdin­da­vo sa­ky­da­mi „kaip le­daunė, le­dau­nin­čia“. Le­do kir­ti­mo dar­bai, jo at­sargų ruo­ši­mas va­sa­rai, le­do nau­do­ji­mas mais­tui iš­lai­ky­ti, le­do […]

Daugiau
080943131

Mokykis, vaike

Man mo­kyk­lo­je neat­rodė, kad ku­ri nors dis­cip­li­na ne­rei­ka­lin­ga, na, ne­bent pie­ši­mas, kur po pie­ši­niu turė­da­vau pa­ra­šy­ti, ką čia vaiz­duo­ju. Vėliau vi­suo­menės mokslų pa­mo­ko­se ėmėme pai­nio­tis ko­mu­nistų par­ti­jos su­va­žia­vimų skai­čiuo­se, spren­di­muo­se. Mo­kan­tis uni­ver­si­te­te, įdo­mios bu­vo dia­lek­ti­nio ma­te­ria­liz­mo, re­li­gi­jo­ty­ros pa­skai­tos. Gal to­kio­mis jas pa­da­ry­ti su­gebė­jo dėsty­to­jai. Į pirmą planą pa­žin­tinė­je veik­lo­je ir pa­saulė­žiū­ros for­ma­vi­me iš­ki­lo ga­li­mybė bend­rau­ti […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Lietuvninkai mes esam gimę, lietuvninkai mes turim būt“

Dėmesys darbuotojams – nuo premijų iki vakarėlių Kas pa­slėpta del­monė­ly „Ži­nai, kas yra del­mo­nas? – pa­klausė pra­ėju­sią va­sarą į Lie­tuvą trum­pam at­lėku­si senų laikų pa­žįsta­ma, lak­din­da­ma ma­ne ak­me­nuo­to­mis Klaipė­dos se­na­mies­čio gat­velė­mis. Lie­tuv­ninkės vai­kaitė pa­sa­ko­jo spe­cia­liai at­va­žia­vu­si jo iš Vie­nos. Tau­tinį kos­tiumą jau ga­vu­si, o del­mo­no trūksta, tad už­sakė jį čia. Pa­ga­liau su­ra­do­me mažą dirb­tuvėlę, kur pa­gal […]

Daugiau
1503-4779

Medžiai ir kurmiai

Ža­los pri­da­ry­ta daug. Vi­si ta­kai nu­bars­ty­ti smul­kio­mis ir stam­besnė­mis ša­kelė­mis, ku­rios tar­si su­žeis­ti med­žio vai­siai kri­to ne­ly­gio­je ko­vo­je. Bai­siau, kai ke­ly­je ma­čiau did­žiu­lius jau­nus ir jau se­nes­nius med­žius, ku­rie lin­ko ir lūžo ko­vo­da­mi su ypač ga­lin­gu ir jo­kių tai­syk­lių ne­si­lai­kiu­siu prie­šu – ura­ga­nu. Vie­ni jų pa­gul­dy­ti, iš­ro­vus su šak­ni­mis, kitų ka­mie­nai tar­si deg­tu­kai per­lauž­ti pu­siau. […]

Daugiau
38404808

Išsisupus plačiai…

Žvilgs­nis nu­kryps­ta kaž­kur to­lyn ho­ri­zon­to link. Ten jūra pil­ka ir vi­siš­kai ra­mi, ro­dos, jo­kios ban­gelės. Ta­da su­pran­ti, kad jūros, kaip ir bet ku­rios ki­tos sti­chi­jos, ga­lia tam­pa ma­to­ma, kai ji su­si­du­ria su ko­kia nors kliū­ti­mi. Vie­ni­šas lai­vas neiš­vengs bai­saus su­pi­mo, o lai­ve­lis ga­li ir pra­ding­ti jūros nas­ruo­se. Žmonės, esan­tys kran­te, jūros šėlsmą jau­čia stebė­da­mi bangų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Nebesukime pykčio turbinų

Kry­žia­žod­žiai su pa­sais Prieš Nau­juo­sius „Že­mai­tis“ rašė apie nuo ko­ro­na­vi­ru­so ne­skie­py­to tve­riš­kio pa­tirtį li­go­ninė­je, kur pa­si­jutęs tar­si šuns vie­to­je. Ne­ma­lo­nių nuo­ty­kių nu­tin­ka ir pa­si­skie­pi­ju­siems, ga­li­my­bių pa­są tu­rin­tiems žmo­ge­liams. Kartą iš­si­ruo­šu­si į ra­jo­no centrą, sa­kau, api­pirk­siu ne tik na­miš­kius, bet ir gy­vu­liu­kus. Ana viš­tos, žie­mos užs­peis­tos į tvartą, ėmė dėti minkšt­kiau­šius, ir joms la­bai pra­verstų mal­tos kriauk­lelės. […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Tarp reklamos ir horoskopų

La­biau­siai vie­ni ki­tiems linkė­jo­me svei­ka­tos ir kuo grei­čiau pa­mirš­ti pra­ėju­sius me­tus. Ap­si­lankė Trys ka­ra­liai, nu­puošė­me eg­lu­tes ar jų ša­ke­les – šven­čių ma­ra­to­nas baig­tas. Būtent ma­ra­to­nu Kalė­dinį lai­ko­tarpį pa­va­di­no „Lidl“, rėksmin­ga rek­la­ma siū­ly­da­ma­si pa­dėti įveik­ti pa­si­ruo­ši­mo šventėms iššūkį. Ki­tas pre­ky­bos cent­ras gyrė­si, kad „šventės pi­giau su RI­MI“, „Ma­xi­ma“ pa­gal­vo­jo už mus ir apie viską, turė­da­ma tai, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Metai – nauji, mes – tie patys

Tie pa­tys įpro­čiai kaip per­nai Jei reikėtų nie­ko apie Lie­tuvą ne­ži­nan­čiam žmo­gui pa­pa­sa­ko­ti, ko­kios yra Naujųjų Metų su­ti­ki­mo tra­di­ci­jos mūsų ša­ly­je, ką pa­sa­ky­tumė­te pir­miau­sia? Kiek pa­gal­voję turbūt kaip vie­nin­telį išs­kir­ti­numą pa­minė­tu­me, kad Nau­juo­sius, ki­taip nei Kalė­das, su­tin­ka­me ne su šei­ma ir ar­ti­mai­siais, o dau­giau­sia draugų ra­te. O šiaip ypa­tingų pro­gi­nių val­gių, gėrimų, žai­dimų ar burtų ne­tu­ri­me. […]

Daugiau