Pa­ke­riš­kių lai­mė ne­tu­ri kam­pų

Jur­gi­tos NAG­LIE­NĖS nuo­tr.

Min­tį pa­mė­tė­jo drau­gas

Vai­do­tas gi­mė ir užau­go Plun­gė­je, o Ju­di­ta – kau­nie­tė, vė­liau gy­ve­nu­si Vil­ka­viš­ky­je. Jųd­vie­jų ke­liai su­si­kir­to jiems dir­bant Vil­niu­je ka­zi­no. Su­kū­rę šei­mą, su­tuok­ti­niai su­ta­rė, kad ne­sė­dės su­dė­ję ran­kų – vyks į už­sie­nį už­si­dirb­ti sa­vo pir­ma­jam būs­tui, o po to grįš į Lie­tu­vą ir įsi­kurs sos­ti­nė­je, kur dau­giau ga­li­my­bių, dau­giau veiks­mo.

Kaip ta­rė, taip ir pa­da­rė, iš pra­džių ap­si­sto­jo Vo­kie­ti­jo­je, vė­liau te­ko pa­dir­bė­ti Da­ni­jo­je, o ga­liau­siai il­ges­niam lai­kui, 6-eriems me­tams, įsi­kū­rė Olan­di­jo­je. Ten net būs­tą įsi­gi­jo, bet pa­si­li­kit ne­su­si­gun­dė – trau­kė at­gal į Lie­tu­vą, nors tu ką.

Tie­sa, kla­jo­jant po už­sie­nius ir gi­mė min­tis, kad kai grįš į Lie­tu­vą ir sta­ty­sis sa­vo pir­muo­sius na­mus, jie bus ku­po­lo for­mos.