www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2025-10-16
Facebook

Palėpė

paleperubrikainternetui0

Dangiška vargonų muzika po atviru dangumi

  Var­go­nai ant kal­no Ke­lionės nu­ve­da įvai­riau­siais ta­kais ir pa­tei­kia ne­tikė­čiau­sių įspūdžių. Kiek­vie­nam, ap­si­lan­kiu­siam Aust­ri­jos Ti­ro­lio žemės vi­du­ram­žiais įkur­ta­me Kufš­tei­no mies­te, at­ra­di­mu tam­pa did­žiau­si pa­sau­ly­je var­go­nai po at­vi­ru dan­gu­mi – Hel­de­nor­gel (Did­vy­rių var­go­nai). Šis uni­ka­lus mu­zi­kos inst­ru­men­tas įkur­din­tas nuo XIII a. kro­ni­ko­se mi­ni­mo­je Kufš­tei­no tvir­tovė­je ant aukš­tos Fes­tungs­berg kal­vos. Kufš­tei­no tvir­tovė – iki šiol vie­nas įspūdin­giau­sių vi­du­ram­žių […]

Daugiau
paleperubrikainternetui0

Kas yra tas senjoras?

  Ar nėra tin­ka­mes­nio žod­žio? Tarp poe­zi­jos po­smų, skli­du­sių iš Plungės li­te­ratų klu­bo „Vin­gio­rykštė“ na­rių lūpų, tarp skam­bių ku­liš­kių „Baltų ievų“ dainų po­smų, Skuo­do tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to šokėjų grupės pa­si­ro­dymų vi­sa­da at­si­ras­da­vo tin­kamų žod­žių vy­res­nie­siems pa­va­din­ti ar į juos kreip­tis, ap­len­kiant tą ita­liš­kai ang­lišką mūsų kal­bos imig­rantą. Nei šis žo­dis tiks­liai api­būdi­na, nei aiš­kiai pa­sa­ko, kas […]

Daugiau
paleperubrikainternetui0

Vandenilis – ateities kuras?

  La­biau­siai pa­plitęs che­mi­nis ele­men­tas Dar iš che­mi­jos pa­mokų me­na­me, kad van­de­ni­lis – be­spalvės be­kvapės la­bai de­gios dvia­tomės du­jos, ga­lin­čios rea­guo­ti su dau­ge­liu kitų ele­mentų. Jis taip pat tu­ri ma­žiau­sią ato­minę masę ir yra 14 kartų leng­ves­nis už orą. Žemė­je ran­da­mas ne gry­nas, bet kar­tu su ki­tais ele­men­tais. Vi­si ži­no­me, kad tai su­de­da­mo­ji van­dens da­lis, nors […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Mūsų nerimo vasara

Grėsmės kitur, ne pas mus? Norime to ar ne, bet dėl ko nerimauti šiuo metu turime ypač daug priežasčių. Nobelio premijos laureatas rašytojas Džonas Steinbekas prieš daugiau nei šešis dešimtmečius parašytu romanu „Mūsų nerimo žiema“ priminė vieną svarbiausių dalykų gyvenime – sąžinės problemą. Ši tema aktuali visais laikais, bet visai pritiktų dabartiniam mūsų gyvenimui ir […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Vil­tis – nau­jas ge­du­las ne­pa­si­kar­tos (III)

Laiš­kai iš trem­ties Nuo lai­ko pa­geltę ir ap­trupėję mo­kyk­li­nio sąsiu­vi­nio la­pai, iš­ra­šy­ti dai­liu brai­žu, ku­pi­ni meilės ir rūpes­čio na­miš­kiais, na­mais, gim­ti­ne. Kaip bau­gu juos lies­ti, tar­si į ran­kas im­tum pa­čią žmo­gaus širdį, skli­diną tėviškės il­ge­sio. Laiškų au­to­riaus nie­ka­da ne­pa­ži­no­jau, o pri­si­mi­ni­mai apie jį ir jo šei­mos is­to­riją pa­ma­žu blėso iš kai­mo žmo­nių at­min­ties. Gėlėse skendė­ju­si […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Viltis – naujas gedulas nepasikartos (II)

Mažė­ja gyvų ka­ro bai­sumų liu­dy­tojų Vis ma­žiau žmo­nių, me­nan­čių Antrąjį pa­sau­linį karą ir po­ka­rio me­tus, ga­lin­čių liu­dy­tojų aki­mis pa­pa­sa­ko­ti, kaip gy­ven­ta ta­da, vie­nai po ki­tos ri­tan­tis fron­to li­ni­joms, vyks­tant pa­si­prie­ši­ni­mo ko­voms. Da­bar, kai pra­si­de­da to­kia sod­ri ir spal­vin­ga va­sa­ra, sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad to­kia pat sod­ri ir spal­vin­ga ji bu­vo ir ta­da, kai ne­ma­žai da­liai žmo­nių sku­biai […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Metus maitinanti pavasario diena

Kaip duo­nelė iš­mie­go­jo Ne­re­tas žmo­gus ge­ro­kai nu­stebtų pa­klaus­tas, ką jam reiš­kia sėja. Nie­kas apie tai ne­ra­šo laik­raš­čiuo­se ir ne­kal­ba per ži­nias, nes tai vyks­ta: kaž­kas sėja, so­di­na ir tiek. O kaž­ka­da, kai kai­muo­se gy­ve­no di­desnė da­lis Lie­tu­vos, sėjos me­tas bu­vo ne­pap­ras­tai svar­bus. Vi­si pa­va­sa­rio dar­bai turė­jo nuo oro sąlygų la­bai pri­klau­santį ei­liš­kumą. Pa­va­sarį pir­miau­sia žiūrė­jo, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Vargai dėl vaistų

Dar vie­na re­for­ma Ren­giamą dar vieną re­formą su­pran­ta, turbūt, tik pa­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Aiš­ki­na­ma, kad šis jos spren­di­mas priim­tas at­si­žvel­giant į su­var­to­jamų vaistų kiekį ir iš­leis­tus pi­ni­gus jiems įsi­gy­ti. Baisė­da­ma­sis, kad kas­met į vais­ti­nes gra­ži­na­ma apie 30 tonų ar­ba 6 sunk­ve­ži­miai vaistų, mi­nist­ras siū­lo keis­ti me­di­ka­mentų kom­pen­sa­vi­mo tvarką ir ska­tin­ti pa­cien­tus rink­tis vais­tus su […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Nesibaigiantys rūpesčiai dėl šiukšlių

Kiek kai­nuo­ja ap­lai­du­mas? Kol kas tai tik sva­jonės… bet ak­ci­ja įvy­ko. Dau­ge­lis pa­tys pa­si­rūpi­no su­rinktų šiukš­lių iš­ve­ži­mu, ta­čiau ne vie­no­je se­niū­ni­jo­je kal­nai su­rinktų šiukš­lių ir senų pa­dangų visą sa­vaitę laukė sa­vo pa­sku­tinės ke­lionės. Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės eko­logė Ro­ber­ta Ja­ku­mienė „Že­mai­čiui“ sakė, kad šva­ros ak­ci­ja „Da­rom“ pra­ėjusį sa­vait­galį or­ga­ni­zuo­ta vi­so­se se­niū­ni­jo­se. Tvarkė­si Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos, se­niū­nijų dar­buo­to­jai, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Talkų šeštadienis

Aš mo­ku – te­gul tvar­ko ki­ti? Tik­riau­siai dau­ge­lis šven­tinį Ve­lykų sa­vait­galį pa­traukė­te pa­si­vaikš­čio­ti, pa­si­gėrėti bun­dan­čia gam­ta. Ir ne vie­nas grįžo­te su­bju­ru­sia nuo­tai­ka bei klau­si­mu –  kodėl nie­kas ne­sut­var­ko ir ne­su­ren­ka šiukš­lių? La­bai ge­ras klau­si­mas, pir­miau­sia – sau pa­čiam. Jei pa­si­vaikš­čio­ji­mo me­tu pa­kel­tu­me bent vieną kaž­kie­no neat­sa­kin­gai nu­mestą šiukšlę, tai būtų pui­ki pra­džia šva­res­nio ry­to­jaus link. […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Švaros mėnuo. O gal metai?

Bulvės Ty­ras kaip plas­ti­kas van­duo Kiek­vie­nas gy­ven­to­jas, net ne­įtar­da­mas to, per sa­vaitę pra­ry­ja ma­žiau­siai ban­ko kor­telės dyd­žio, o gal ir di­desnį kiekį mik­rop­las­ti­ko. Per me­tus iš mūsų nu­ry­to plas­ti­ko jau būtų ga­li­ma iš­lie­ti gais­ri­nin­ko šalmą. Per de­šimt­metį jo su­val­go­me apie pust­re­čio ki­log­ra­mo ar­ba po­rą ka­na­li­za­ci­jos vamzd­žių. Jei ir to­liau taip, tai per sa­vo am­žių į […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Siuntė mane…“

Da­bar – ga­li­ma? Toks teis­mo po­sėdis iš tiesų ne­vy­ko ir to­kio spren­di­mo nie­kas ne­priėmė. Nei ši, nei ki­tos dai­nos su sod­ria ly­ri­ka Lie­tu­vo­je neužd­raus­tos, o LRT ga­li to­liau ne­var­žo­ma iš­mo­nin­gai trans­liuo­ti sa­vo lai­das. Kol kas gelbė­ji­mo ak­ci­jos ne­rei­kia nei A. Ma­mon­to­vui bei jo šau­niems vy­ru­kams, nei LRT. Tai tik ba­land­žio pir­mo­sios po­kštas. Galbūt ki­tu me­tu […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Skriski, skriski Lietuvėlėn, tu gandreli baltas

Ar ruošiatės mokslo metų pradžiai? Gand­ri­nių ne­beš­ven­čia­me, bet gandrų su­grįži­mo lau­kia­me ne­kant­riai, dai­ry­da­mie­si, ka­da pa­laukė­je su­bo­luos rau­don­ko­jis juo­das­par­nis gu­žuo­lis, par­ne­šan­tis pa­va­sa­rio ši­lumą. Ar gand­rai lai­ko­si gam­tos įsta­tymų? Šie­met gand­rai, kaip ir dau­ge­lis kitų paukš­čių, su­grįžo anks­čiau nei įpras­ta. Žvel­sos lan­kas pir­mas gand­ras ap­lankė dar savaitės pra­džio­je. Atid­žiai ap­žiūrė­jo ba­las, ku­rio­se šiuo me­tu ves­tu­vi­nes dai­nas kur­kia pra­budusios […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Valdovų beprotybė

Kai val­do­vai val­do pa­saulį, o juos – li­gos Be­veik prie­š tris de­šimt­me­čius britų is­to­ri­ko, dėsty­to­jo, bu­vu­sio dva­si­nin­ko, Ka­ra­liš­ko­sios is­to­rikų drau­gi­jos na­rio, o taip pat bu­vu­sio Oks­for­do Lin­kol­no ko­le­gi­jos rek­to­riaus V. H. H. Gry­no (1915–2005) vie­na pa­sku­ti­nių stu­dijų 2008 m. bu­vo iš­vers­ta ir į lie­tu­vių kalbą. Se­niai ieš­ko­ma at­sa­kymų į klau­simą, kodėl vie­nu ar ki­tu is­to­ri­niu […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Diena, pakeitusi pasaulį

Merų algos pašoko dvigubai Kai no­ri muš­ti, lazdą ran­di Dve­ji pan­de­mi­jos me­tai iš­kan­ki­no bei su­prie­ši­no vi­suo­menę, bet tos pro­ble­mos pa­si­rodė tik pro­blemėlės, kai Krem­liu­je su­gal­vo­ta brol­žu­diš­ka be­pro­tybė vieną dieną iš­si­lie­jo į karą prie­š ne­prik­lau­somą, ge­resnę ateitį ku­rian­čią šalį. Ne­pai­sy­da­ma jo­kių tarp­tau­ti­nių su­tar­čių, ne­gerb­da­ma su­ve­re­nios ša­lies, neat­siž­velg­da­ma į tai, kad net Olim­pi­nių žai­dy­nių ofi­cia­lus lai­kas dar ne­si­baigė […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Parlėks vieversys, visas žagres sutaisys

Išrinktieji postus dalijasi, o seniūnai – užleidžia (?) Vie­ver­sys, žemės pil­kas grums­tas Ventės Or­ni­to­lo­ginės sto­ties vedė­jas Vy­tau­tas Ju­sys „Že­mai­čiui“ sakė, kad dar iki Vie­ver­sio die­nos Ne­mu­no del­tos ap­sem­tuo­se lau­kuo­se plau­kio­jo gul­bių gies­mi­nin­kių būriai, lau­kuo­se ir pie­vo­se pa­stebė­tos pil­ko­sios, tund­rinės, žel­me­ninės ir bal­ta­kaktės žąsys, skraidė būriai pa­prastųjų pem­pių, yra varnėnų, po­ro­mis jau vaikš­tinė­ja pil­ko­sios gervės. O kiek […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Kodėl gim­ta­die­nis va­sa­ry­je Se­na­ja­me Tes­ta­men­te, Prad­žios kny­go­je, esantį pa­da­vimą apie Ba­be­lio bokštą ži­no­me vi­si. Kaip ir tai, kad jo sta­ty­ba bu­vu­si kal­ta dėl to, jog žmo­ni­ja pra­kal­bo tiek daug skir­tingų kalbų. Mat po pa­sau­li­nio tva­no bu­vu­si vie­na tau­ta su vie­na kal­ba, bet nu­spren­du­si pa­si­sta­ty­ti did­žiulį bokštą į pa­tį dangų. Die­vui tai ne­pa­tikę, jis su­maišęs žmo­nių kal­bas, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Trispalvė širdyje ir vėjyje

Blo­gai, blo­giau, blo­gyn Kiek­vie­na kar­ta tu­ri „sa­vo“ is­to­riją, sim­bo­lius ir did­vy­rius, sa­vaip šven­čia ar mi­ni šven­tes. Kas bus svar­bu ir įsi­min­ti­na da­bar­ti­niam jau­ni­mui, kaip jie atei­ty­je švęs vals­tybės Nep­rik­lau­so­mybės ir ki­tas „pro­to­ko­li­nes“ šven­tes? Ko­kias pa­mo­kas, ma­ty­da­mi ne­ma­žos da­lies at­sainų po­žiūrį į vals­tybės šven­tes ir įvai­rius vals­tybės sim­bo­lius, iš­moks iš vy­resnės kar­tos? Kodėl taip nu­ti­ko, kodėl nei […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Žiemą – brolis, vasarą – molis

Ga­bi­jos na­me­liai Kiek­vieną kartą, kai tėviškė­je dings­ta elekt­ra, mus gelbs­ti se­na ge­ra kros­nis. Ir tro­ba pa­šy­la, ir val­gio ga­li iš­si­vir­ti. O sėdint prie šil­to pe­čiaus net stūgau­jan­ti žie­mos pūga ar ru­dens vėtra at­ro­do vi­sai jau­ki. Prieš ke­lio­li­ka metų kros­niai pa­darė­me „kos­me­tinę ope­ra­ciją“. Šiek tiek at­nau­ji­no­me seną, prie­škarį me­nan­čią iš­vaizdą, pa­gra­žin­da­mi nau­ja ei­le kok­lių, mat taip […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Žiemos dovanos – ledas ir ledaunės

Pasveikinti sporto veteranai Le­do rūmuo­se nuo se­no Šių laikų su­lau­ku­sių le­dau­nių – le­do sau­gyklų – nors ir ne­daug, bet dar ga­li­ma su­ras­ti Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se. Vy­resnės kar­tos at­min­ty­je dar gy­vuo­ja ir pa­ly­gi­ni­mas, ku­riuo la­bai šaltą pa­talpą anks­čiau api­būdin­da­vo sa­ky­da­mi „kaip le­daunė, le­dau­nin­čia“. Le­do kir­ti­mo dar­bai, jo at­sargų ruo­ši­mas va­sa­rai, le­do nau­do­ji­mas mais­tui iš­lai­ky­ti, le­do […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Lietuvninkai mes esam gimę, lietuvninkai mes turim būt“

Dėmesys darbuotojams – nuo premijų iki vakarėlių Kas pa­slėpta del­monė­ly „Ži­nai, kas yra del­mo­nas? – pa­klausė pra­ėju­sią va­sarą į Lie­tuvą trum­pam at­lėku­si senų laikų pa­žįsta­ma, lak­din­da­ma ma­ne ak­me­nuo­to­mis Klaipė­dos se­na­mies­čio gat­velė­mis. Lie­tuv­ninkės vai­kaitė pa­sa­ko­jo spe­cia­liai at­va­žia­vu­si jo iš Vie­nos. Tau­tinį kos­tiumą jau ga­vu­si, o del­mo­no trūksta, tad už­sakė jį čia. Pa­ga­liau su­ra­do­me mažą dirb­tuvėlę, kur pa­gal […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Tarp reklamos ir horoskopų

La­biau­siai vie­ni ki­tiems linkė­jo­me svei­ka­tos ir kuo grei­čiau pa­mirš­ti pra­ėju­sius me­tus. Ap­si­lankė Trys ka­ra­liai, nu­puošė­me eg­lu­tes ar jų ša­ke­les – šven­čių ma­ra­to­nas baig­tas. Būtent ma­ra­to­nu Kalė­dinį lai­ko­tarpį pa­va­di­no „Lidl“, rėksmin­ga rek­la­ma siū­ly­da­ma­si pa­dėti įveik­ti pa­si­ruo­ši­mo šventėms iššūkį. Ki­tas pre­ky­bos cent­ras gyrė­si, kad „šventės pi­giau su RI­MI“, „Ma­xi­ma“ pa­gal­vo­jo už mus ir apie viską, turė­da­ma tai, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Metai – nauji, mes – tie patys

Tie pa­tys įpro­čiai kaip per­nai Jei reikėtų nie­ko apie Lie­tuvą ne­ži­nan­čiam žmo­gui pa­pa­sa­ko­ti, ko­kios yra Naujųjų Metų su­ti­ki­mo tra­di­ci­jos mūsų ša­ly­je, ką pa­sa­ky­tumė­te pir­miau­sia? Kiek pa­gal­voję turbūt kaip vie­nin­telį išs­kir­ti­numą pa­minė­tu­me, kad Nau­juo­sius, ki­taip nei Kalė­das, su­tin­ka­me ne su šei­ma ir ar­ti­mai­siais, o dau­giau­sia draugų ra­te. O šiaip ypa­tingų pro­gi­nių val­gių, gėrimų, žai­dimų ar burtų ne­tu­ri­me. […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Su grįžtančia saule, su užgimusiu Kristumi!“

Ko linkė­si­me ar­ti­mie­siems ir sau šie­met? Pradė­da­ma Jums, brangūs skai­ty­to­jai, ra­šy­ti prie­ššven­tinį „Palėpės“ straips­nelį, taip pat gal­vo­jau, ko pa­linkė­ti Kūčių ir Šventų Kalėdų pro­ga, kad neat­ro­dytų ba­na­lu ir ne­tik­ra. Ma­no min­tis ne­tikė­tai nu­traukė į kie­mo snie­go pus­nis įsliuogęs au­to­mo­bi­lis. Iš jo, ap­si­ka­bi­nu­si ke­lis mai­še­lius, iš­si­ropštė jau­nystės laikų draugė. Sa­ko, va­žia­vu­si pro šalį, at­ve­žu­si knygų. Mat jų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Pirmasis istorijoje „Žemaičių egzaminas“ įvyko

Knyga pristatyta Istorinėje Prezidentūroje Svei­ki­no nu­galė­to­jas Ge­riau­siai pirmąjį „Že­mai­čių eg­za­miną“ iš­laikė trys šau­nios, pa­gyrų ver­tos mo­te­rys, tuo dar kartą įro­dy­da­mos, kad šio­je žemė­je jos lai­ko dau­gybę kampų. Kaip ir de­ra gim­ta­dienį šven­čian­čiai že­mai­čių sos­ti­nei, pirmąją vietą pelnė tel­šiškė Vi­li­ma Meš­kaus­kienė. Laik­raš­čio „Tel­šių ži­nios“ re­dak­torė džiaugė­si, kad iš 20 klau­simų pa­vy­ko at­sa­ky­ti į 19 per trum­piau­sią […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kalėdos, kokių (ne)laukiu

Ką ap­do­va­nos šven­ta­sis Mi­ka­lo­jus Kaip grei­tai pra­bėgo me­tai. Ro­dos, taip ne­se­niai su­dėjau į dėžu­tes did­žiau­sios žie­mos šventės puoš­me­nas, o da­bar jas vėl iš­pa­kuo­ju. Rei­kia lai­ku pa­puoš­ti na­mus, nu­pirk­ti do­vanė­lių, pa­ra­šy­ti kalė­di­nius svei­ki­ni­mus ir laiš­kus, ap­lan­ky­ti se­niai ma­ty­tus gi­mi­nai­čius ar pa­žįsta­mus, at­si­pra­šy­ti įžei­dus ar ati­duo­ti vi­sas sko­las, jei to­kių pa­si­taikė, pa­ruoš­ti šei­mai vai­šių stalą su vi­su […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Lapkričio lietaus rapsodija

Bet juk ru­duo, net lapk­ri­tis, la­bai gra­žus me­tas. Mar­gas spal­vo­mis, pa­slap­tin­gas sa­vo il­gais va­ka­rais, ku­rių me­tu ga­li­ma nu­veik­ti tiek darbų. Va­sarą ne­turė­jo­me jiems lai­ko ar no­ro, bet ga­li­me da­bar, lauk­da­mi, pa­kol sau­lelė vėl at­kop­da­ma pa­bu­dins svietą. Tamsų va­karą, kai pliau­pia lie­tus ir šniokš­čia vėjas, taip jau­ku klau­sy­tis, kaip kros­ny­je mal­kas traš­ki­na ug­nis. Ger­ti va­sarą su­rinktų […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Meilė ir viltis yra tai, dėl ko aš čia dabar“

Lietuvių krepšinį gali „matuotis“ visa Europa Ne­ma­rio­ji AB­BA su­grįžo Su­sibūręs 1972 m. Stok­hol­me, kvar­te­tas klestė­jo gerą de­šimt­metį, o jo kūry­ba (nors, pa­ly­gi­nus, ir ne­gau­si – iki šių metų iš­leis­ti 8 al­bu­mai, tie­sa, bu­vo ne­ma­žai ir at­skirų dainų) ne­pa­li­ko abe­jingų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Grupės pa­va­di­nimą me­ni­nin­kai iš dviejų šeimų su­darė pa­gal sa­vo vardų – Ag­net­ha Fältskog, An­ni-Frid Lyngs­tad, […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Paskutinė rudens šventė

Vaikystės žaislas virto meno kūriniu Me­tas, kai džiau­giamės dar­bo vai­siais Kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vo dau­giau ar ma­žiau svar­bių šven­čių. Šve­dai įspūdin­gai pa­žy­mi Šventąją Liu­ciją, dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių vai­kai lau­kia Šven­to­jo Mi­ka­lo­jaus, kai ku­rio­se ša­ly­se Sek­minės – ne­dar­bo die­na, mes su bro­liais lat­viais sma­giai ne­ria­me į Rasų šventę. Nuo se­niau­sių laikų iki da­bar įvai­riuo­se pa­sau­lio kraš­tuo­se mi­ni­ma ir […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

„Čia yra Petras“

Kas graužia socialdemokratų rožę? Mies­tas po že­me Po ma­žiau­sios pa­sau­lio vals­tybės – Va­ti­ka­no – sim­bo­liu – Šven­to­jo Pet­ro Ba­zi­li­ka, 5–12 metrų gy­ly­je sle­pia­si iš­ti­sas mi­ru­siųjų mies­tas, va­di­na­mas Va­ti­ka­no ne­kro­po­liu. Jis nėra rek­la­muo­ja­mas kaip tu­ristų trau­kos cent­ras, apie šias se­no­vi­nes ka­pi­nes, ta­pu­sias mu­zie­ju­mi, ilgą laiką ne­bu­vo ra­šo­ma ir ke­lio­nių gi­duo­se. Si­tua­ci­ja pa­si­keitė, kai vi­si ėmėme nau­do­tis […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Jau Visi Šventieji…

Anglų kalbos pamoka – pas NATO karius Vaš­kuo­tos po­pie­rinės gėlės, me­ta­li­niai vai­ni­kai Vi­sa­da mėgda­vau nulėk­ti į kai­my­nystė­je stovė­ju­sią seną pa­slap­čių ku­piną tro­belę pas Ru­sie­nelę ir spok­so­ti, ką tądien jos šei­mi­ninkė bus nu­spren­du­si dirb­ti. Kar­tais ji aus­da­vo, kar­tais megz­da­vo ar ner­da­vo, bet kar­tais jos ran­ko­se pra­žys­da­vo gėlės. Lau­ke ly­jant ar ūbau­jant šiau­ri­niam vėjui, la­biau­siai mėgau sėdėti […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Tunų salotos su avokado užtepėle (II dalis)

Žu­vis – svei­ka ir nau­din­ga? Nau­din­ga ar… nuo­din­ga? Turbūt ne vie­nos šei­mi­ninkės mais­to at­sargų len­ty­no­je ra­sis ir tu­no kon­servų in­de­lis. Grei­ta, pa­to­gu, ska­nu ir svei­ka šei­mai ar ne­tikė­tam sve­čiui ap­si­lan­kius. Ir tu­no keps­nius bent jau iki­pan­de­mi­niais lai­kais tik­rai siū­ly­da­vo ne vie­nas res­to­ra­nas. Šios žu­vies, turbūt, esa­me valgę vi­si, bet ne vi­si ži­no­me, kad tu­nas yra […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Kaip išeina žmonės

Kas pa­duos stik­linę van­dens „Kai sirg­si, ne­bus kas stik­linę van­dens pa­duo­da“, – pa­ti bai­siau­sia pra­na­šystė apie liūdną se­natvę ir vie­natvę, am­žiaus ga­le ne­tu­rint ar­timųjų. Da­bar, jei pa­ten­ki į li­go­ninę, ši pra­na­šystė iš­si­pil­do su kau­pu. Nes­var­bu, ar jau­nas, ar se­nas, vie­ni­šas ar su šei­ma, būsi at­skir­tas nuo ar­timųjų ir pa­lik­tas me­dikų va­liai ir ga­liai. Net kalė­ji­me […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Nepamirškime ir juoktis

Kur pa­si­dėjo po­kšti­nin­kai Vi­sais lai­kais žmonės pa­si­šai­py­da­vo iš sa­vo ne­sėkmių, silp­ny­bių ar kvai­lu­mo. Tie, kas juokų ne­sup­ra­to, taip ir li­ko it musę kandę bei prie juo­kau­jan­čių ne­pri­tapę, o kas su­pra­to, juo­kas gydęs nuo dau­ge­lio bėdų. Net pa­sa­ko­se apie ka­ra­lius su­šmėžuo­da­vo juok­da­rys, tik jis vie­nas galėjęs pa­si­šai­py­ti net iš val­do­vo silp­ny­bių ar ne­sėkmių. Lai­kai keitė­si, juok­da­riai […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Vabalų ir vabzdžių rojaus vasara

Vabzd­žiai ir va­ba­lai ata­ka­vo ne­gai­les­tin­gai Apie sa­vo ape­titą įvairūs kenkė­jai šie­met pri­minė nuo pat vėsaus ir drėgno pa­va­sa­rio – graužė ir nai­ki­no, ką ap­tikę. Vos su­spro­gu­sius su­ri­jo ag­rastų la­pus, pa­ra­ga­vo ir ser­bentų, raitė­si obelų la­pai, be­vai­siai nu­bi­ro vyš­nių žie­dai. Gra­žiai su­ža­liavęs ka­žin ko kie­me nu­džiu­vo kamš­ti­nis skirps­tas. Aną­dien, žiū­riu, net šilk­med­žio la­pus ap­nikę kaž­ko­kie kir­mi­nai. Krie­nai […]

Daugiau
paleperubrikainternetui

Rugsėjis vėl kviečia į mokslus

Dėl didelių šildymo kainų atsisakoma butų Dar vie­nos re­for­mos vi­zi­jos Ge­gužės vi­du­ry­je Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja pri­statė „Tūkstant­me­čio mo­kyklų“ pro­gramą. Kai ku­rias šios pro­gra­mos nau­jie­nas paaiš­kin­ti po­pu­lia­riai ne taip ir leng­va. Bet jei rūpi vaikų atei­tis, ver­ta per­skai­ty­ti ir pa­si­gi­lin­ti. Mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­ne, iki šiol daug vaikų mo­ko­si mo­kyk­lo­se, ku­rios nea­ti­tin­ka ge­ros mo­kyk­los sąvo­kos, – […]

Daugiau