www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2026-05-05
Facebook

Gyvenimo spalvos

Miniatūra

Vieš­to­vė­niš­kių ūkis – re­zul­ta­ty­viau­sias ša­ly­je

Šie­met do­mi­nuo­ja pie­no ūkiai iš Že­mai­ti­jos Šven­tės me­tu že­mės ūkio mi­nist­ras And­rius Pa­lio­nis pa­si­džiau­gė no­mi­nan­tais, ku­rių pa­vyz­džiai ro­do, jog dir­bant nuo­sek­liai ir efek­ty­viai, Lie­tu­vos pie­no ūkiai ga­li įgy­ven­din­ti ūkio plėt­ros pro­jek­tus ir net kon­ku­ruo­ti su pa­sau­lio pie­ni­nin­kys­tės ūkiais. At­rin­kus 500 di­džiau­sių Lie­tu­vos ūkių, jie su­skirs­ty­ti į 2 ka­te­go­ri­jas: įmo­nes ir šei­mos ūkius. Taip su­da­ry­ti di­džiau­sių […]

Daugiau
Miniatūra

Sulaukusi 105-erių

Pra­šo Die­vo leis­ti dar pa­gy­ven­ti Tie­sa, iš pra­džių, pa­klaus­ta apie mo­čiu­tę, mo­te­ris sa­kė ne­no­rin­ti vie­šu­mo. „Juk ne ko­kia gar­se­ny­bė ji, pa­pras­ti mes žmo­nės, ne laik­raš­čiui…“ – kuk­li­no­si. Bet įti­ki­no­me, kad jos mo­čiu­tė ver­ta vi­sų mū­sų pa­gar­bos ir dė­me­sio. Juk jos gy­ve­ni­mas ža­di­na vil­tį. O vil­ties mums da­bar, kai iš vi­sų pu­sių puo­la li­gos, la­bai rei­kia. […]

Daugiau
Miniatūra

Prancūziškai lietuviška laimė

Su­si­ti­ki­mai „No­rė­jo­me kas­dien gy­ven­ti to­je pa­sa­ko­je“ Kal­bant apie Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­sius, mei­le nu­švin­ta Li­nos vei­das. Ji pri­si­me­na, kaip jos Pran­cū­zi­jo­je su­kur­ta šei­ma vyk­da­vo ato­sto­gų į Lie­tu­vą tar­si į pa­sa­ką. Čia vai­kai la­bai džiaug­da­vo­si ir krykš­tau­da­vo iš­vy­dę bū­re­lius gra­žuo­lių stir­nų, glos­ty­da­vo var­ly­tes ir vi­so­kius va­ba­liu­kus. Dėl tų var­ly­čių gi­mi­nai­čių so­dy­bą kai­me jie pra­mi­nė „Var­lių so­dy­ba“ ir […]

Daugiau
Miniatūra

Nauja knyga „Interjero ABC“ – kuriantiems savo būsto interjerą savarankiškai

Žmonės, kurdami savo namų interjerą patys, neretai nesiryžta žengti kai kurių žingsnių, nes bijo suklysti. Abejoja, ar pasirinkimai derės tarpusavyje. Vis dėlto, egzistuoja aiškios taisyklės, kurias perpratus galima ne tik išvengti klaidų, bet ir įgauti įkvėpimo, kūrybiškumo, drąsos. Būtent šias žinias siekiama perduoti naujojoje autorių Rasos Tomkienės bei Gintarės Adamonytės knygoje „Interjero ABC“, kurią skaitytojai […]

Daugiau
Miniatūra

Pargrįžusi į močiutės kraštą

„Pro­fe­si­ja pa­ti ma­ne su­si­ra­do“ „Aš šios pro­fe­si­jos neieš­ko­jau – ji pa­ti ma­ne su­si­ra­do, – pri­si­me­na Anas­ta­si­ja. – Kai ant­ra­jam sū­nui suė­jo me­tu­kai, at­si­sė­dau prie sta­lo ir nu­spren­džiau, kad tu­riu kaž­ką da­ry­ti. Kū­riau pa­puo­ša­lus, iš­ban­džiau įvai­riau­sius rank­dar­bius, puo­šiau šven­tes, ta­čiau vis kaž­ko trū­ko. Sup­ra­tau – tu­riu mo­ky­tis. Su­si­ra­dau vi­sas per daug nuo Plun­gės ne­nu­to­lu­sias ko­le­gi­jas, su­si­ra­šiau […]

Daugiau
Miniatūra

Degtindarių kaimas dabar sapnuoja tik gandrus

Į mies­tą – tik duo­nos ir „Že­mai­čio“ Kai­my­ni­nio Stal­gė­nų kai­mo gy­ven­to­jai tur­būt im­tų gin­čy­tis, kad šios na­mi­nu­kės pa­va­di­ni­mas ki­lęs nuo jų kai­mo var­do. Ir be rei­ka­lo. Kaip ti­ki­na Stal­gė­nų se­niū­nas Arū­nas Jur­kus, ka­dai­se deg­ti­nė vir­ta vi­sa­me Mi­ni­jos slė­ny­je, tad jos re­cep­tū­rą ga­lė­tų sa­vin­tis ne vie­nas kai­mas. Bet grįž­ki­me į Stal­gą. Se­niū­nas vi­siems no­rin­tiems pa­ro­dy­tų 1865 […]

Daugiau
Miniatūra

Į mišką – su fotoaparatu, į kelią – su motociklu

Tė­čio pė­do­mis Pak­laus­ta, iš kur ta mei­lė miš­kui, Bi­ru­tė il­gai ne­gal­vo­ju­si at­sa­ko, kad jai tai nuo ma­žu­mės bu­vo ar­ti­ma, tar­si į krau­ją įau­gę, mat tė­ve­lis vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo miš­ki­nin­ku. Ne­re­tai į dar­bą trauk­da­vo ne tik su žmo­na, bet ir su abiem duk­rom. Šei­ma gy­ve­no Berž­vai­čio kai­me, Plun­gės ra­jo­ne. Vien­kie­my­je ša­lia miš­ko. Mo­te­ris iki šiol pri­si­me­na, […]

Daugiau
Miniatūra

„Visa misija – vienas didelis įvykis“

– Prieš pra­dė­da­mas da­lin­tis eks­pe­di­ci­jos įspū­džiais, pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­ve ir apie tai, ka­da, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis gi­mė min­tis įsi­trauk­ti į šią mi­si­ją. – Nuo gi­mi­mo gy­ve­nu Plun­gė­je. Bai­gęs „Sau­lės“ gim­na­zi­ją, įsto­jau į Klai­pė­dos vals­ty­bi­nę ko­le­gi­ją, kur stu­di­ja­vau mais­to tech­no­lo­gi­jas. Po moks­lų įsi­dar­bi­nau pa­gal spe­cia­ly­bę, bet trum­pam. Mat ga­vau pa­siū­ly­mą pa­dir­bė­ti Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Ka­dan­gi vi­sa­da vir­šų […]

Daugiau
Miniatūra

Už trispalvį šalį – penkeri metai nelaisvės

Rau­do­na­sis vel­nias (9) Pradžia – Atlaidai kagebistu galvos skausmas Ir šian­dien, kur tik iš­girs­ta šiuos lie­tu­vių liau­dies dai­nos žo­džius, plun­giš­kio Ka­zio Ur­nie­žos akys su­drėks­ta – iš vai­kys­tės vis atai­di ma­mos niū­niuo­tos dai­nos me­lo­di­ja. „Vi­sur ji ma­ne ly­di, – sa­ko Ka­zys. – Net ir ka­lė­ji­me ją daž­nai pri­si­min­da­vau…“ Taip, Ka­ziui Ur­nie­žai so­viet­me­čiu te­ko ka­lė­ti Kap­su­ko (da­bar Ma­ri­jam­po­lės) griež­to­jo […]

Daugiau
Miniatūra

Rietaviškis abiturientas: „Sugebu viską priimti šaltais nervais“

Nus­te­bo su­lau­kę sve­čių Rie­ta­ve ma­ne pa­si­ti­kęs Ta­das iš­kart ma­lo­niai pa­kvie­tė į sve­čius, nes ka­vi­nė, ku­rio­je ta­rė­mės pa­si­kal­bė­ti, tą­dien ne­dir­bo. Bū­tu­mė­te ma­tę rie­ta­viš­kio ma­mos vei­do iš­raiš­ką, kai abu įžen­gė­me į bu­tą. Ir tik vė­liau iš­gir­dau jos nuo­sta­bos prie­žas­tį – paaiš­kė­jo, jog Ta­das tė­vams ne­si­sa­kė apie su­si­ti­ki­mą su žur­na­lis­te, tad Si­mo­na­vi­čiai sve­čių ne­si­ti­kė­jo. Sa­vo ap­si­lan­ky­mu tik vai­ki­no […]

Daugiau
Miniatūra

Atlaidai – kagėbistų galvos skausmas

Rau­do­na­sis vel­nias (8) Ko­kių tik rep­re­si­jų ne­siim­da­vo so­vie­tų sau­gu­mas prieš Lie­tu­vos ti­kin­čiuo­sius! O žmo­nės, ku­rie ne­ver­tė kai­lio, iki ga­lo li­ko iš­ti­ki­mi Die­vui, sa­vo įsi­ti­ki­ni­mams ir pa­do­ru­mui. Pa­mal­dūs lie­tu­viai bu­vo ir so­viet­me­čiu, tik gal ne vi­si tai de­monst­ra­vo vie­šai. Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį lan­ky­ti baž­ny­čią, ypač uži­man­tiems ko­kį po­stą, pra­ktiš­kai bu­vo neį­ma­no­ma. Ne­bent žmo­gus bū­tų me­tęs mėgs­ta­mą dar­bą […]

Daugiau
Že­mai­tis at­vy­ko kar­tu su na­riuo­ta­ko­jais

Že­mai­tis at­vy­ko kar­tu su na­riuo­ta­ko­jais

Žemaitis atvyko kartu su nariuotakojais Žemaitis iš Plungės rajono Gvidas Laukaitis Šiauliuose gyvena nuo rugsėjo vidurio. Jį čia atvedė darbas. Kartu su kolege jis važinėja po regiono mokyklas, darželius ir supažindina vaikus su nariuotakojais: vorais, gyvalazdėmis, tarakonais, maldininkais, skorpionais, šimtakojais. Šiauliuose vaikinas jau įsigijo žemaitišką pasą. Jurgita JUŠKEVIČIENĖ jurgita@skrastas.lt Šiauliuose ieškojo žemaičių Gvidas nelabai norėjo […]

Daugiau
Vokietijoje gyvenantys šiauliečiai pratęsia vaikystę

Vokietijoje gyvenantys šiauliečiai pratęsia vaikystę

Vokietijoje gyvenantys šiauliečiai pratęsia vaikystę „Į Vokietiją išvykome pakankamai anksti, kad galėtume puikiai išmokti svetimą kalbą ir greitai prisitaikyti naujoje šalyje, tačiau per vėlai, kad galėtume užmiršti tą gražų žodį – Lietuva“, – sako grafikos dizainerė ir iliustratorė Indrė Bergner ir bardas Karolis Špinkis. Šiauliuose praleista vaikystė jaunus kūrėjus įkvėpė išleisti iliustruotą knygelę vaikams. Simona […]

Daugiau
Baleto primarijus nebijo būti Narcizu

Baleto primarijus nebijo būti Narcizu

Baleto primarijus nebijo būti Narcizu Nerijus Juška susitikime su šiauliečiais teatrališkai ir šmaikščiai pasakojo apie baleto pasaulio užkulisius. „Būti Narcizu – scenos žmonių darbas“, – patikino jis, ne kartą girdėjęs apie save tokių kalbų. Primarijumi jis tapo žemaitiško užsispyrimo dėka. Simona SIMONAVIČĖ simona@skrastas.lt Balete – nuo devynerių metų Įėjęs į Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios […]

Daugiau
A. Vasiljevo kolekcijų baubas – karai ir kandys

A. Vasiljevo kolekcijų baubas – karai ir kandys

A. Vasiljevo kolekcijų baubas – karai ir kandys „Didžiausi rūbų priešai – kandys ir karai. Bet jie nesunaikino šio turto“, – sakė ekscentriškasis iš Rusijos atvykęs mados istorikas Aleksandras Vasiljevas, Šiauliuose pristatydamas milijonu litų apdraustą kolekciją „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837-1901)“. Natalija KONDROTIENĖ natalija@skrastas.lt Ponios atėjo žiūrėti poniškų rūbų Ketvirtadienį po pietų į Chaimo Frenkelio […]

Daugiau
Kelionė po regionus pagal A. Aleksandravičių

Kelionė po regionus pagal A. Aleksandravičių

Kelionė po regionus pagal A. Aleksandravičių Galima prisegti ilgą fotografo Algimanto Aleksandravičiaus pasiekimų ir įvertinimų sąrašą, tačiau jis pats save vadina Don Kichotu, kartais kovojančiu su vėjo malūnais. „Norėčiau kalbėti vaizdais“, – sakė fotografas, Šiaulių dailės galerijoje skaitęs paskaitą „Meilės ir dangaus fotografija“. Simona SIMONAVIČĖ simona@skrastas.lt Turistinis vadovas pagal fotografą Skaidrėse jis pristatė naujausius pastarųjų […]

Daugiau
Apie didžiosios šventės laukimą

Apie didžiosios šventės laukimą

Apie didžiosios šventės laukimą Milena Puchova, Lietuvos edukologijos universitetas Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda pats tamsiausias metas. Saulutė tik retsykiais švysteli pažeme – nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. „Senovėje šis mėnuo vadintas siekiu. Gal todėl, kad metai siekia pabaigą ar saulė tekėdama jau greit pasieks kraštinę padėtį horizonte“, – sako etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) […]

Daugiau
Kunigas stebi ir fotografuoja dangų

Kunigas stebi ir fotografuoja dangų

Kunigas stebi ir fotografuoja dangų Lygumų (Pakruojo raj.) kleboną Donatą Kryževičių vilioja beribė visata. Žvaigždėtą naktį kunigas teleskopą išsineša į kiemą, stebi ir fotografuoja dangų. Janina VANSAUSKIENĖ pakruojis@skrastas.lt Žmonės į dangų nežiūri Lygumai Donatui Kryževičiui – pirmoji kunigystės vieta. Joje – aštunti metai. Beveik tiek pat ir čia atgimusiam jo vaikystės pomėgiui stebėti dangų. Noras […]

Daugiau
Meistro rankomis sukurtas ir karališkas sostas

Meistro rankomis sukurtas ir karališkas sostas

Meistro rankomis sukurtas ir karališkas sostas Auksinių rankų meistras – kitaip ir negalėtum pavadinti Šiaulių rajone, Šakynoje, gyvenančio Laimono Pagačiausko. Išmaišęs pusę pasaulio, meistras su žmona prieš metus grįžo į gimtąjį kraštą. Jurgita JUŠKEVIČIENĖ jurgita@skrastas.lt Sodo puošmena – patranka Laimono ir Marinos Pagačiauskų kieme stovi patranka. Apžiūrime iš arčiau. Gal tikra? Ir dagtis yra, ir […]

Daugiau
Ar gyvenimas – musių dainos?

Ar gyvenimas – musių dainos?

Ar gyvenimas – musių dainos? Apie Petro Rakštiko žodinę kūrybą Stasys TUMĖNAS Dar praeitame amžiuje, kai kalendoriai rodė 1996-uosius metus, surizikavau išleisti pirmąją P. Rakštiko poezijos knygelę „Letė“, kuri nustebino naujomis poezijos atvertimis. Tiesa, vienus ta nenugludinta, neįrėminta į poezijos žaidimo rėmus poezija erzino, kitus provokavo, treti abejojo, ar tokią poeziją „galima pateikti skaitovų stalui“. […]

Daugiau
Atsakingas laisvalaikio rašytojas

Atsakingas laisvalaikio rašytojas

Atsakingas laisvalaikio rašytojas „Vieną kartą (šiandien) gyveno toks Petras (aš). Gyveno ketvirtame aukšte (buto nr. 25) ir žiūrėjo pro virtuvės langą…“ Tokiais žodžiais pradedama naujausia kuršėniškio Petro Rakštiko, dailės mokytojo, dėstytojo (taip liepė vadinti – aut. pastaba), miniatiūrų knyga „Musių dainos“. Kodėl musių? „Nes niekas nesupranta, apie ką musės zyzia, tai bandžiau išversti jų dainas“, […]

Daugiau
Sudie, Romualdai, klasės drauge

Sudie, Romualdai, klasės drauge

Sudie, Romualdai, klasės drauge Algirdas VASERIS Spalio pabaiga. Šilta, graži, kaip reta. Su gerokai padidėjusiais kietųjų dalelių telkiniais tarp Vilniaus kalvų, mat nėra vėjo. Tik saulėta rimtis šį rytą. Susimąsčiusi, liūdnoka, nes į menininkų kalnelį išlydime rašytoją Romualdą Granauską. Ne tiek vilnietį, kiek klasės draugą iš Mosėdžio. Trečioji abiturientų laida didžiuojasi, galėjusi mokytis vidurinėje mokykloje […]

Daugiau
Kūryba garsina gimtąjį kraštą

Kūryba garsina gimtąjį kraštą

Kūryba garsina gimtąjį kraštą Vilniaus kuršėniškių klubo nariai ir pas juos atvykusieji iš Kuršėnų kalbasi apie žmones. Apie tuos, kurie imasi plunksnos, kad apie juos papasakotų savo knygose, ir tuos, apie kuriuos jose pasakojama. Autorių, kilusių iš jiems mielo krašto, tiek daug, kad ir po oficialiojo kraštiečių sambūrio šnekos netyla. Kalbamasi apie tai, kas sukurta. […]

Daugiau
Libertui Klimkai po palmėmis gyventi būtų nuobodu

Libertui Klimkai po palmėmis gyventi būtų nuobodu

Libertui Klimkai po palmėmis gyventi būtų nuobodu Kuo galima didžiuotis Lietuvoje? Etnologas profesorius Libertas Klimka gali pateikti visą sąrašą: nuo baltiško meno iki laimėtų mūšių, nuo regionų išskirtinumų iki lietuviškos gamtos. Pavyzdžiui, Šiaulius etnologas myli už kraštotyrą – čia gimė kraštotyros judėjimas. Simona SIMONAVIČĖ simona@skrastas.lt Lietuva – Europos centras Šiaulių universiteto bibliotekoje UNESCO Šiaulių klubas […]

Daugiau
Laikas, kuris visada su tavimi

Laikas, kuris visada su tavimi

Laikas, kuris visada su tavimi Į klausimus atsako Šiaulių universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja Džiuljeta MASKULIŪNIENĖ. – Apie Jūsų veiklą Šiaulių universitete, Šiaulių mieste ir Lietuvoje daugelis puikiai žino, tik niekaip nesupranta, kaip visur suspėjate: ir mokslo tyrinėjimais užsiimate, ir straipsnius rašote, leidinius rengiate, ir paskaitas skaitote, ir katedrai […]

Daugiau
Paskutinis Kazio Bobelio laiškas

Paskutinis Kazio Bobelio laiškas

Paskutinis Kazio Bobelio laiškas Šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas nusiuntė JAV gyvenančiam žinomam veikėjui, Nepriklausomos Lietuvos Seimo trijų kadencijų deputatui, buvusiam kandidatui į Lietuvos prezidentus Kaziui Bobeliui laišką su savos gamybos atviruku, kuriame reprodukuotas šiauliečio Antano Krištopaičio nutapytas K. Bobelio tėvo pulkininko Jurgio Bobelio portretas. Atvirukas grąžintas su anspauduotais JAV pašto ženklais, gavėjo ir siuntėjo adresais […]

Daugiau
Mažieji muziejai: tarp autentiško ir modernumo

Mažieji muziejai: tarp autentiško ir modernumo

Mažieji muziejai: tarp autentiško ir modernumo Naisių literatūros muziejuje būrys kultūros, švietimo specialistų buvo susirinkę padiskutuoti tema „Mažųjų literatūros muziejų svarba kultūros procese“. Surengti šį pokalbį paskatino tai, kad 2012-ieji muziejui buvo ypatingi metai. Laimutė Varkalienė, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, pradėdama pokalbį, informavo, jog sukako 190 metų, kai buvo pastatytas Gaidamavičių namas, […]

Daugiau
Nuo Linkuvos iki Stokholmo

Nuo Linkuvos iki Stokholmo

Nuo Linkuvos iki Stokholmo Profesorius Juozas Lingis – vienas iš nedaugelio lietuvių, savo gyvenimą, mokslinę bei visuomeninę veiklą susiejusių su Švedija. Atvykęs į Stokholmą studijuoti, dėl istorinių aplinkybių į Lietuvą nebesugrįžo ir savo šaliai liko mažai žinomas. Genė JUODYTĖ Į Stokholmą – aplankyti kapo Kartais į svečias šalis mus atveda keisčiausi ir ne visiems suprantami […]

Daugiau
Skinantys pilnatį

Skinantys pilnatį

Skinantys pilnatį Vytautas KIRKUTIS Pilnaties žmonės – taip kartais pavadinami menininkai, nes per pilnatį pabunda, suaktyvėja jų kūrybinės galios, atsiveria užslėpti kūrybos klodai, nušvinta nauji suvokimai ir matymai. Netgi, sako, pagerėjanti intuicija, vaizduotė, mintys darosi spartesnės ir žvilgsnis skvarbesnis. Tad imk plunksną, teptuką, sėsk prie muzikos instrumento, čiupk fotoaparatą ir pasinerk į meno malonumus. Juk […]

Daugiau
Atkurkime senuosius Šiaulius drauge!

Atkurkime senuosius Šiaulius drauge!

Atkurkime senuosius Šiaulius drauge! Tęsiame pilietinę akciją „Atkurkime senuosius Šiaulius drauge!“ Šiandien su šiauliečiais norime pasidalyti Šiaulių „Aušros“ muziejaus fonduose saugomais istoriniais Vilniaus ir Tilžės gatvių sankryžos vaizdais. Netrukus pačioje miesto širdyje duris atvers atsinaujinęs Fotografijos muziejus. Tai puiki proga atsigręžti į praeitį ir papasakoti, kaip bėgant metams, klostėsi šios vietos istorija. Yra žinoma, kad […]

Daugiau