www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2026-06-24
Facebook

Gyvenimo spalvos

Miniatūra

Per gyvenimą – atvira širdimi

Gy­ve­ni­mas ne­glos­tė „Bu­vo ma­lo­nu. Ta­čiau ne­ži­nau, ar ką to­kio pa­da­riau“, – ro­dy­da­ma gau­tą stik­li­nę an­ge­lo sta­tu­lė­lę kuk­li­no­si pa­šne­ko­vė, ku­rios ki­taip kaip Ge­nu­te ir ne­si­no­ri va­din­ti. Smul­ku­tė, ge­rų akių, vai­kiš­kai ty­ro džiaugs­mo ku­pi­na mo­te­ris ir pa­ti sa­ko la­biau pra­tu­si, kad ją šauk­tų Ge­nu­te. Taip pa­pras­čiau ir ar­ti­miau. O juk ji to­kia ir yra – kiek­vie­ną prii­man­ti […]

Daugiau
Miniatūra

Ūkį lipdė lyg kregždžių lizdą

Kai­me – lyg bal­tos var­nos Nau­so­džio se­niū­ni­jo­je, Vieš­to­vė­nų kai­me, įsi­kū­rę Nor­kai jau dau­ge­lį me­tų plė­to­ja mo­der­nų miš­rų ūkį. Šian­dien jie jau ga­li pa­si­džiaug­ti išau­gu­sia apie 180 gal­vi­jų ban­da, ku­rio­je 70 mel­žia­mų kar­vių. Au­gi­na­mos ir grū­di­nės kul­tū­ros, ja­vais už­sė­ja­ma net 100 hek­ta­rų. Di­džio­ji da­lis ūky­je užau­gin­tų grū­dų suei­na gal­vi­jų pa­ša­rams, kas lie­ka – par­duo­da­ma. Šei­mos ūky­je […]

Daugiau
Miniatūra

Angelo dūdelės melodija

Prie lan­go Pro ne­di­de­lės vir­tu­vės lan­gą – drėg­nas kie­mas, kur nuo lai­ko ir gam­tos pa­juo­du­sios me­džio skulp­tū­ros, so­dy­bos sta­ti­niai. Akis nu­bė­ga tven­ki­nė­lio, kal­ve­lių ir miš­ko link. Prie lan­go, už ne­di­de­lio sta­lo – mie­liau­sia Vy­to Jau­gė­los vie­ta. Ant pa­lan­gės ke­lio­li­ka kal­tų kal­te­lių, pra­dė­ta skap­tuo­ti ąžuo­li­nė len­ta kry­žiui ar kop­lyts­tul­piui. „Čia sė­du, čia ka­vos iš­si­ver­du. Apei­ni vi­są […]

Daugiau
Miniatūra

„Vilko vaikas“ ieško praeities

Ke­lio pra­džia Iš A. Ma­čiuls­kio vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mų li­ko la­bai ma­žai, tik skau­džios nuo­tru­pos. Tė­ve­lio neat­me­na – jis bu­vo pa­šauk­tas į ka­rą. Tik ži­no, kad dir­bo uos­te kra­ni­nin­ku. Vaiz­duo­tė­je iš­ky­la vi­zi­ja: lyg pro gim­to­jo na­mo lan­gą ma­tė­si kra­nai. „Kaip bom­bar­da­vo mū­sų Kio­nis­ber­gą pri­si­me­nu. Per vie­ną nak­tį vi­są mies­tą su­mu­šė. Bu­vo­me bun­ke­ry­je: bro­lis, ma­ma ir mo­čiu­tė. Kai […]

Daugiau
Miniatūra

Kūrė Alsėdžiams, dabar – visai Lietuvai

Pra­džia – vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tis Ga­min­ti to­kius iš­skir­ti­nius marš­ki­nė­lius jau­nuo­lių gru­pe­lė ėmė­si praė­ju­sių me­tų va­sa­rą. O vis­kas pra­si­dė­jo nuo Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio pa­mi­nė­ji­mo Al­sė­džiuo­se. Tuo­met, kai Jo­nui, bu­vu­siam šios mo­kyk­los moks­lei­viui, o da­bar stu­den­tui, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riui, ki­lo min­tis šią Lie­tu­vai svar­bią da­tą Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus var­dą tu­rin­čio­je gim­na­zi­jo­je pa­mi­nė­ti […]

Daugiau
Miniatūra

Didžioji Šarnelėje gyvenusios šeimos paslaptis

Pa­bai­ga. Pra­džia – lapk­ri­čio 15-osios „Že­mai­čio“ nu­me­ry­je. Il­gai lauk­ta lais­vė „Ar­tė­jo fron­to li­ni­ja, Rau­do­no­ji ar­mi­ja spar­čiai žy­gia­vo į Va­ka­rus – jie jau Lie­tu­vo­je. Žmo­nės pa­sa­ko­jo apie ru­sų ka­rei­vių žiau­ru­mą. Ne­rei­kė­jo ir pa­sa­ko­ti, pa­tys ke­tu­rias­de­šim­tai­siais bu­vo­me pa­ty­rę so­vie­tų siau­bą: trem­tis į Si­bi­rą, žu­dy­nes ka­lė­ji­muo­se… Nie­kas ne­tu­rė­jo vil­čių, kad da­bar bus ge­riau. Bus dar blo­giau!.. Vo­kie­čiai trau­kė­si, […]

Daugiau
Miniatūra

Didžioji Šarnelėje gyvenusios šeimos paslaptis

Tę­si­nys. Pra­džia – lapk­ri­čio 15-osios „Že­mai­čio“ nu­me­ry­je. Die­nos Al­sė­džiuo­se Var­ty­da­ma sa­vo gy­ve­ni­mo „kny­gą“, šven­to­jiš­kė Bro­nis­la­va Bi­ru­tė Je­re­mi­nie­nė pri­si­mi­nė, jog ku­rį lai­ką jai te­ko pa­gy­ven­ti at­ski­rai nuo tė­vų, o kar­tu ir nuo jų na­muo­se Šar­ne­lė­je prie­globs­tį ra­du­sių žy­dų, ku­riuos ji lai­kė sa­vo ar­ti­mai­siais. Bi­ru­tė su šyp­se­na pri­si­mi­nė Do­vy­dą Kap­la­ną, jai skir­da­vu­sį di­de­lį dė­me­sį. Esą die­no­mis jis […]

Daugiau
Miniatūra

Didžioji Šarnelėje gyvenusios šeimos paslaptis

Tę­si­nys. Pra­džia – lapk­ri­čio 15-osios „Že­mai­čio“ nu­me­ry­je. Gi­mė viš­ti­dė­je Klau­san­tis iš­ties neei­li­nės is­to­ri­jos, ku­rią, pa­de­da­ma ki­tų ge­ra­šir­džių žmo­nių, kū­rė Šar­ne­lė­je gy­ve­nu­si Bro­nis­la­vos ir Juo­zo Strau­pių šei­ma, su­pran­ti tik­rą­ją žmo­giš­ku­mo pra­smę. Iš­ties Strau­pių ge­ru­mas ir jo ly­di­mas vi­sas šei­mos gy­ve­ni­mas ver­ti kny­gos ar net ke­lių. Šar­ne­liš­kiai nuo pra­žū­ties iš­gel­bė­jo net ke­lias žy­dų šei­mas. Pa­sak Strau­pių šei­mos […]

Daugiau
Miniatūra

Didžioji Šarnelėje gyvenusios šeimos paslaptis

Iš­gel­bė­ta dar vie­na šei­ma „Vaikš­ti­nė­da­ma“ pri­si­mi­ni­mais, skai­čiuo­jan­čiais be­veik aš­tuo­nis de­šimt­me­čius, da­bar Šven­to­jo­je gy­ve­nan­ti bu­vu­si šar­ne­liš­kė Bro­nis­la­va Bi­ru­tė Je­re­mi­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad jos tė­ve­lis – Juo­zas Strau­pis – neap­si­ri­bo­jo anks­čiau mi­nė­tų še­šių žy­dų iš­gel­bė­ji­mu. Jo ge­ra šir­dis blaš­kė­si krū­ti­nė­je, mat mir­tis į nu­ga­rą kvė­pa­vo ir dau­ge­liui ki­tų pa­smerk­tų­jų. La­biau­siai šar­ne­liš­kį ne­ra­mi­no iš pa­žįs­ta­mo mi­li­ci­nin­ko iš­girs­ta ži­nia, jog […]

Daugiau
Miniatūra

Didžioji Šarnelėje gyvenusios šeimos paslaptis

Na­mai – pil­ni kuž­de­sių ir pa­slap­čių „Bu­vau la­bai smal­si, to­dėl na­muo­se pra­si­dė­ju­sių keis­te­ny­bių pro akis taip leng­vai ne­pra­lei­dau. Net­ru­kau iš­šniukš­ti­nė­ti, kad po grin­di­mis nu­ši­lęs plu­ša ma­no tė­ve­lis. Nak­ti­mis, kai vi­sa šei­my­na su­gul­da­vo, jis po al­kie­riu­mi ka­sė bun­ke­rį. Žvy­rą pil­da­vo į mai­šus ir sta­ty­da­vo priean­gy, vė­liau ne­šda­vo į dar­ži­nę. Ten iš­py­lęs iš­ly­gin­da­vo ir už­klo­da­vo šiau­dais bei […]

Daugiau
Miniatūra

Plungiškių sumanymas ir stebina, ir intriguoja

  „Atei­ty aš bū­siu tas žmo­gus, ku­ris ge­riau­siai pa­sau­ly­je iš­ma­nys apie Že­mai­ti­ją“, – pa­pra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, be užuo­lan­kų drą­siai rė­žia plun­giš­kis Egi­di­jus Ker­paus­kas. Vie­ni šį vy­rą pa­žįs­ta kaip UAB „Res­to“ sa­vi­nin­ką ir Plun­gės smul­kio­jo vers­lo aso­cia­ci­jos įkū­rė­ją, ki­ti – kaip plat­for­mos feis­bu­ke „Plun­gės po­zi­ty­vas“ su­ma­ny­to­ją. Ta­čiau pa­ts Egi­di­jus sa­ko, kad tai – jau praei­tas […]

Daugiau
Miniatūra

Didžioji Šarnelėje gyvenusios šeimos paslaptis

No­ri pra­skleis­ti už­marš­ties šy­dą Ke­lio­nės į Šven­tą­ją me­tu ka­ma­vęs ne­ri­mas din­go aki­mirks­niu, kai ma­ne dar beiš­li­pan­čią iš ma­ši­nos pa­si­ti­ko pla­čiai be­si­šyp­san­ti Bi­ru­tė. Gar­baus am­žiaus mo­ters akys spin­du­liuo­ja ge­ru­mu ir švel­nu­mu. Neį­ma­no­ma ne­pas­te­bė­ti ir jos su pa­pras­tu­mu per­si­py­nu­sio in­te­li­gen­tiš­ku­mo. Bi­ru­tė – bu­vu­si mo­ky­to­ja. Pap­ra­šiu­si va­din­ti ją var­du ji ma­lo­niai pa­kvie­tė užei­ti į bu­tą, ku­ria­me su ar­ba­ti­nu­ku […]

Daugiau
Miniatūra

Bažnyčioje atsigauna širdis

Li­go­ta vai­kys­tė Sta­nis­la­vos vai­kys­tė pra­bė­go gre­ti­ma­me Vai­nai­čių kai­me. Šei­mo­je au­go ke­tu­ri vai­kai, ji – pa­ti jau­niau­sia. Kiek pri­si­me­na, nuo pat ma­žu­mės bu­vo la­bai silp­nos svei­ka­tos. Dėl vis ka­muo­jan­čių li­gų bai­gė tik ke­tu­rias kla­ses. Dau­giau nie­kur ne­be­si­mo­kė, bet la­bai anks­ti pra­dė­jo dirb­ti. Po dar­bų ko­lū­ky­je, jos pa­gal­bos rei­kė­jo ir tė­vų na­mų ūky­je: melž­ti, šer­ti, ra­vė­ti. Šei­ma […]

Daugiau
Miniatūra

Vieš­to­vė­niš­kių ūkis – re­zul­ta­ty­viau­sias ša­ly­je

Šie­met do­mi­nuo­ja pie­no ūkiai iš Že­mai­ti­jos Šven­tės me­tu že­mės ūkio mi­nist­ras And­rius Pa­lio­nis pa­si­džiau­gė no­mi­nan­tais, ku­rių pa­vyz­džiai ro­do, jog dir­bant nuo­sek­liai ir efek­ty­viai, Lie­tu­vos pie­no ūkiai ga­li įgy­ven­din­ti ūkio plėt­ros pro­jek­tus ir net kon­ku­ruo­ti su pa­sau­lio pie­ni­nin­kys­tės ūkiais. At­rin­kus 500 di­džiau­sių Lie­tu­vos ūkių, jie su­skirs­ty­ti į 2 ka­te­go­ri­jas: įmo­nes ir šei­mos ūkius. Taip su­da­ry­ti di­džiau­sių […]

Daugiau
Miniatūra

Sulaukusi 105-erių

Pra­šo Die­vo leis­ti dar pa­gy­ven­ti Tie­sa, iš pra­džių, pa­klaus­ta apie mo­čiu­tę, mo­te­ris sa­kė ne­no­rin­ti vie­šu­mo. „Juk ne ko­kia gar­se­ny­bė ji, pa­pras­ti mes žmo­nės, ne laik­raš­čiui…“ – kuk­li­no­si. Bet įti­ki­no­me, kad jos mo­čiu­tė ver­ta vi­sų mū­sų pa­gar­bos ir dė­me­sio. Juk jos gy­ve­ni­mas ža­di­na vil­tį. O vil­ties mums da­bar, kai iš vi­sų pu­sių puo­la li­gos, la­bai rei­kia. […]

Daugiau
Miniatūra

Prancūziškai lietuviška laimė

Su­si­ti­ki­mai „No­rė­jo­me kas­dien gy­ven­ti to­je pa­sa­ko­je“ Kal­bant apie Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­sius, mei­le nu­švin­ta Li­nos vei­das. Ji pri­si­me­na, kaip jos Pran­cū­zi­jo­je su­kur­ta šei­ma vyk­da­vo ato­sto­gų į Lie­tu­vą tar­si į pa­sa­ką. Čia vai­kai la­bai džiaug­da­vo­si ir krykš­tau­da­vo iš­vy­dę bū­re­lius gra­žuo­lių stir­nų, glos­ty­da­vo var­ly­tes ir vi­so­kius va­ba­liu­kus. Dėl tų var­ly­čių gi­mi­nai­čių so­dy­bą kai­me jie pra­mi­nė „Var­lių so­dy­ba“ ir […]

Daugiau
Miniatūra

Nauja knyga „Interjero ABC“ – kuriantiems savo būsto interjerą savarankiškai

Žmonės, kurdami savo namų interjerą patys, neretai nesiryžta žengti kai kurių žingsnių, nes bijo suklysti. Abejoja, ar pasirinkimai derės tarpusavyje. Vis dėlto, egzistuoja aiškios taisyklės, kurias perpratus galima ne tik išvengti klaidų, bet ir įgauti įkvėpimo, kūrybiškumo, drąsos. Būtent šias žinias siekiama perduoti naujojoje autorių Rasos Tomkienės bei Gintarės Adamonytės knygoje „Interjero ABC“, kurią skaitytojai […]

Daugiau
Miniatūra

Pargrįžusi į močiutės kraštą

„Pro­fe­si­ja pa­ti ma­ne su­si­ra­do“ „Aš šios pro­fe­si­jos neieš­ko­jau – ji pa­ti ma­ne su­si­ra­do, – pri­si­me­na Anas­ta­si­ja. – Kai ant­ra­jam sū­nui suė­jo me­tu­kai, at­si­sė­dau prie sta­lo ir nu­spren­džiau, kad tu­riu kaž­ką da­ry­ti. Kū­riau pa­puo­ša­lus, iš­ban­džiau įvai­riau­sius rank­dar­bius, puo­šiau šven­tes, ta­čiau vis kaž­ko trū­ko. Sup­ra­tau – tu­riu mo­ky­tis. Su­si­ra­dau vi­sas per daug nuo Plun­gės ne­nu­to­lu­sias ko­le­gi­jas, su­si­ra­šiau […]

Daugiau
Miniatūra

Degtindarių kaimas dabar sapnuoja tik gandrus

Į mies­tą – tik duo­nos ir „Že­mai­čio“ Kai­my­ni­nio Stal­gė­nų kai­mo gy­ven­to­jai tur­būt im­tų gin­čy­tis, kad šios na­mi­nu­kės pa­va­di­ni­mas ki­lęs nuo jų kai­mo var­do. Ir be rei­ka­lo. Kaip ti­ki­na Stal­gė­nų se­niū­nas Arū­nas Jur­kus, ka­dai­se deg­ti­nė vir­ta vi­sa­me Mi­ni­jos slė­ny­je, tad jos re­cep­tū­rą ga­lė­tų sa­vin­tis ne vie­nas kai­mas. Bet grįž­ki­me į Stal­gą. Se­niū­nas vi­siems no­rin­tiems pa­ro­dy­tų 1865 […]

Daugiau
Miniatūra

Į mišką – su fotoaparatu, į kelią – su motociklu

Tė­čio pė­do­mis Pak­laus­ta, iš kur ta mei­lė miš­kui, Bi­ru­tė il­gai ne­gal­vo­ju­si at­sa­ko, kad jai tai nuo ma­žu­mės bu­vo ar­ti­ma, tar­si į krau­ją įau­gę, mat tė­ve­lis vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo miš­ki­nin­ku. Ne­re­tai į dar­bą trauk­da­vo ne tik su žmo­na, bet ir su abiem duk­rom. Šei­ma gy­ve­no Berž­vai­čio kai­me, Plun­gės ra­jo­ne. Vien­kie­my­je ša­lia miš­ko. Mo­te­ris iki šiol pri­si­me­na, […]

Daugiau
Miniatūra

„Visa misija – vienas didelis įvykis“

– Prieš pra­dė­da­mas da­lin­tis eks­pe­di­ci­jos įspū­džiais, pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­ve ir apie tai, ka­da, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis gi­mė min­tis įsi­trauk­ti į šią mi­si­ją. – Nuo gi­mi­mo gy­ve­nu Plun­gė­je. Bai­gęs „Sau­lės“ gim­na­zi­ją, įsto­jau į Klai­pė­dos vals­ty­bi­nę ko­le­gi­ją, kur stu­di­ja­vau mais­to tech­no­lo­gi­jas. Po moks­lų įsi­dar­bi­nau pa­gal spe­cia­ly­bę, bet trum­pam. Mat ga­vau pa­siū­ly­mą pa­dir­bė­ti Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Ka­dan­gi vi­sa­da vir­šų […]

Daugiau
Miniatūra

Už trispalvį šalį – penkeri metai nelaisvės

Rau­do­na­sis vel­nias (9) Pradžia – Atlaidai kagebistu galvos skausmas Ir šian­dien, kur tik iš­girs­ta šiuos lie­tu­vių liau­dies dai­nos žo­džius, plun­giš­kio Ka­zio Ur­nie­žos akys su­drėks­ta – iš vai­kys­tės vis atai­di ma­mos niū­niuo­tos dai­nos me­lo­di­ja. „Vi­sur ji ma­ne ly­di, – sa­ko Ka­zys. – Net ir ka­lė­ji­me ją daž­nai pri­si­min­da­vau…“ Taip, Ka­ziui Ur­nie­žai so­viet­me­čiu te­ko ka­lė­ti Kap­su­ko (da­bar Ma­ri­jam­po­lės) griež­to­jo […]

Daugiau
Miniatūra

Rietaviškis abiturientas: „Sugebu viską priimti šaltais nervais“

Nus­te­bo su­lau­kę sve­čių Rie­ta­ve ma­ne pa­si­ti­kęs Ta­das iš­kart ma­lo­niai pa­kvie­tė į sve­čius, nes ka­vi­nė, ku­rio­je ta­rė­mės pa­si­kal­bė­ti, tą­dien ne­dir­bo. Bū­tu­mė­te ma­tę rie­ta­viš­kio ma­mos vei­do iš­raiš­ką, kai abu įžen­gė­me į bu­tą. Ir tik vė­liau iš­gir­dau jos nuo­sta­bos prie­žas­tį – paaiš­kė­jo, jog Ta­das tė­vams ne­si­sa­kė apie su­si­ti­ki­mą su žur­na­lis­te, tad Si­mo­na­vi­čiai sve­čių ne­si­ti­kė­jo. Sa­vo ap­si­lan­ky­mu tik vai­ki­no […]

Daugiau
Miniatūra

Atlaidai – kagėbistų galvos skausmas

Rau­do­na­sis vel­nias (8) Ko­kių tik rep­re­si­jų ne­siim­da­vo so­vie­tų sau­gu­mas prieš Lie­tu­vos ti­kin­čiuo­sius! O žmo­nės, ku­rie ne­ver­tė kai­lio, iki ga­lo li­ko iš­ti­ki­mi Die­vui, sa­vo įsi­ti­ki­ni­mams ir pa­do­ru­mui. Pa­mal­dūs lie­tu­viai bu­vo ir so­viet­me­čiu, tik gal ne vi­si tai de­monst­ra­vo vie­šai. Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį lan­ky­ti baž­ny­čią, ypač uži­man­tiems ko­kį po­stą, pra­ktiš­kai bu­vo neį­ma­no­ma. Ne­bent žmo­gus bū­tų me­tęs mėgs­ta­mą dar­bą […]

Daugiau
Že­mai­tis at­vy­ko kar­tu su na­riuo­ta­ko­jais

Že­mai­tis at­vy­ko kar­tu su na­riuo­ta­ko­jais

Žemaitis atvyko kartu su nariuotakojais Žemaitis iš Plungės rajono Gvidas Laukaitis Šiauliuose gyvena nuo rugsėjo vidurio. Jį čia atvedė darbas. Kartu su kolege jis važinėja po regiono mokyklas, darželius ir supažindina vaikus su nariuotakojais: vorais, gyvalazdėmis, tarakonais, maldininkais, skorpionais, šimtakojais. Šiauliuose vaikinas jau įsigijo žemaitišką pasą. Jurgita JUŠKEVIČIENĖ jurgita@skrastas.lt Šiauliuose ieškojo žemaičių Gvidas nelabai norėjo […]

Daugiau
Vokietijoje gyvenantys šiauliečiai pratęsia vaikystę

Vokietijoje gyvenantys šiauliečiai pratęsia vaikystę

Vokietijoje gyvenantys šiauliečiai pratęsia vaikystę „Į Vokietiją išvykome pakankamai anksti, kad galėtume puikiai išmokti svetimą kalbą ir greitai prisitaikyti naujoje šalyje, tačiau per vėlai, kad galėtume užmiršti tą gražų žodį – Lietuva“, – sako grafikos dizainerė ir iliustratorė Indrė Bergner ir bardas Karolis Špinkis. Šiauliuose praleista vaikystė jaunus kūrėjus įkvėpė išleisti iliustruotą knygelę vaikams. Simona […]

Daugiau
Baleto primarijus nebijo būti Narcizu

Baleto primarijus nebijo būti Narcizu

Baleto primarijus nebijo būti Narcizu Nerijus Juška susitikime su šiauliečiais teatrališkai ir šmaikščiai pasakojo apie baleto pasaulio užkulisius. „Būti Narcizu – scenos žmonių darbas“, – patikino jis, ne kartą girdėjęs apie save tokių kalbų. Primarijumi jis tapo žemaitiško užsispyrimo dėka. Simona SIMONAVIČĖ simona@skrastas.lt Balete – nuo devynerių metų Įėjęs į Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios […]

Daugiau
A. Vasiljevo kolekcijų baubas – karai ir kandys

A. Vasiljevo kolekcijų baubas – karai ir kandys

A. Vasiljevo kolekcijų baubas – karai ir kandys „Didžiausi rūbų priešai – kandys ir karai. Bet jie nesunaikino šio turto“, – sakė ekscentriškasis iš Rusijos atvykęs mados istorikas Aleksandras Vasiljevas, Šiauliuose pristatydamas milijonu litų apdraustą kolekciją „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837-1901)“. Natalija KONDROTIENĖ natalija@skrastas.lt Ponios atėjo žiūrėti poniškų rūbų Ketvirtadienį po pietų į Chaimo Frenkelio […]

Daugiau
Kelionė po regionus pagal A. Aleksandravičių

Kelionė po regionus pagal A. Aleksandravičių

Kelionė po regionus pagal A. Aleksandravičių Galima prisegti ilgą fotografo Algimanto Aleksandravičiaus pasiekimų ir įvertinimų sąrašą, tačiau jis pats save vadina Don Kichotu, kartais kovojančiu su vėjo malūnais. „Norėčiau kalbėti vaizdais“, – sakė fotografas, Šiaulių dailės galerijoje skaitęs paskaitą „Meilės ir dangaus fotografija“. Simona SIMONAVIČĖ simona@skrastas.lt Turistinis vadovas pagal fotografą Skaidrėse jis pristatė naujausius pastarųjų […]

Daugiau
Apie didžiosios šventės laukimą

Apie didžiosios šventės laukimą

Apie didžiosios šventės laukimą Milena Puchova, Lietuvos edukologijos universitetas Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda pats tamsiausias metas. Saulutė tik retsykiais švysteli pažeme – nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. „Senovėje šis mėnuo vadintas siekiu. Gal todėl, kad metai siekia pabaigą ar saulė tekėdama jau greit pasieks kraštinę padėtį horizonte“, – sako etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) […]

Daugiau
Kunigas stebi ir fotografuoja dangų

Kunigas stebi ir fotografuoja dangų

Kunigas stebi ir fotografuoja dangų Lygumų (Pakruojo raj.) kleboną Donatą Kryževičių vilioja beribė visata. Žvaigždėtą naktį kunigas teleskopą išsineša į kiemą, stebi ir fotografuoja dangų. Janina VANSAUSKIENĖ pakruojis@skrastas.lt Žmonės į dangų nežiūri Lygumai Donatui Kryževičiui – pirmoji kunigystės vieta. Joje – aštunti metai. Beveik tiek pat ir čia atgimusiam jo vaikystės pomėgiui stebėti dangų. Noras […]

Daugiau
Meistro rankomis sukurtas ir karališkas sostas

Meistro rankomis sukurtas ir karališkas sostas

Meistro rankomis sukurtas ir karališkas sostas Auksinių rankų meistras – kitaip ir negalėtum pavadinti Šiaulių rajone, Šakynoje, gyvenančio Laimono Pagačiausko. Išmaišęs pusę pasaulio, meistras su žmona prieš metus grįžo į gimtąjį kraštą. Jurgita JUŠKEVIČIENĖ jurgita@skrastas.lt Sodo puošmena – patranka Laimono ir Marinos Pagačiauskų kieme stovi patranka. Apžiūrime iš arčiau. Gal tikra? Ir dagtis yra, ir […]

Daugiau
Ar gyvenimas – musių dainos?

Ar gyvenimas – musių dainos?

Ar gyvenimas – musių dainos? Apie Petro Rakštiko žodinę kūrybą Stasys TUMĖNAS Dar praeitame amžiuje, kai kalendoriai rodė 1996-uosius metus, surizikavau išleisti pirmąją P. Rakštiko poezijos knygelę „Letė“, kuri nustebino naujomis poezijos atvertimis. Tiesa, vienus ta nenugludinta, neįrėminta į poezijos žaidimo rėmus poezija erzino, kitus provokavo, treti abejojo, ar tokią poeziją „galima pateikti skaitovų stalui“. […]

Daugiau
Atsakingas laisvalaikio rašytojas

Atsakingas laisvalaikio rašytojas

Atsakingas laisvalaikio rašytojas „Vieną kartą (šiandien) gyveno toks Petras (aš). Gyveno ketvirtame aukšte (buto nr. 25) ir žiūrėjo pro virtuvės langą…“ Tokiais žodžiais pradedama naujausia kuršėniškio Petro Rakštiko, dailės mokytojo, dėstytojo (taip liepė vadinti – aut. pastaba), miniatiūrų knyga „Musių dainos“. Kodėl musių? „Nes niekas nesupranta, apie ką musės zyzia, tai bandžiau išversti jų dainas“, […]

Daugiau
Sudie, Romualdai, klasės drauge

Sudie, Romualdai, klasės drauge

Sudie, Romualdai, klasės drauge Algirdas VASERIS Spalio pabaiga. Šilta, graži, kaip reta. Su gerokai padidėjusiais kietųjų dalelių telkiniais tarp Vilniaus kalvų, mat nėra vėjo. Tik saulėta rimtis šį rytą. Susimąsčiusi, liūdnoka, nes į menininkų kalnelį išlydime rašytoją Romualdą Granauską. Ne tiek vilnietį, kiek klasės draugą iš Mosėdžio. Trečioji abiturientų laida didžiuojasi, galėjusi mokytis vidurinėje mokykloje […]

Daugiau
Kūryba garsina gimtąjį kraštą

Kūryba garsina gimtąjį kraštą

Kūryba garsina gimtąjį kraštą Vilniaus kuršėniškių klubo nariai ir pas juos atvykusieji iš Kuršėnų kalbasi apie žmones. Apie tuos, kurie imasi plunksnos, kad apie juos papasakotų savo knygose, ir tuos, apie kuriuos jose pasakojama. Autorių, kilusių iš jiems mielo krašto, tiek daug, kad ir po oficialiojo kraštiečių sambūrio šnekos netyla. Kalbamasi apie tai, kas sukurta. […]

Daugiau